Vietoj infarkto – džiaugsmo ašaros

Imtynininko Mindaugo Mizgaičio kovas olimpinėse žaidynėse ir iškovotą bronzos medalį jo tėvas Valentinas Mizgaitis Pekine stebėjo iš tribūnų.

Pulkininkas leitenantas Valentinas Mizgaitis – Lietuvos kariuomenės sporto klubo „Geležinis vilkas" viršininkas - pats buvo žinomas imtynininkas, tapo pasaulio jaunimo imtynių čempionų.
Po apmaudžių kitų Lietuvos graikų-romėnų atstovų Valdemaro Venckaičio ir Aleksandro Kazakevičiaus nesėkmių, savo sūnaus kovų išvakarėse V.Mizgaitis nelinksmai juokavo: „Šiandien – insultas, o jeigu ir rytoj taip pat – bus infarktas...“.
Kitą dieną tvirtas vyras braukė ašaras, bet tai buvo džiaugsmo ašaros - jo sūnus iškovojo olimpinį bronzos medalį.
Po paskutinės laimėtos Mindaugo kovos jo tėvas sakė, kad sūnui nereikėjo daryti kažko ypatingo – reikėjo tik dar kartą, kaip ir iki šiol, laimėti kovą prieš pažįstamą Prancūzijos imtynininką Janicką Szczepaniaką
„Prancūzas prieš pusę metų pačiam Mindaugui yra prisipažinęs, kad su visais gali kovoti, iškyrus jį. Žinoma, čia olimpinės žaidynės, kova dėl trečiosios vietos, reikėjo, kad Mindaugas „neperdegtų“. Bet jis labai užtikrintai išėjo ant imtynių kilimo. Nors jam ir burtai blogi krito, ir taško nedavė, bet kaip bebūtų – reikėjo laimėti. Ir laimėjo! Iš tikrųjų sūnus už prancūzą visa galva pranašesnis“, - kalbėjo V.Mizgaitis.
Šioje olimpinėse žaidynėse pirmąjį medalį Lietuvai iškovojusio atleto tėvas mano, kad tapti pasaulio ar Europos čempionato prizininku sūnus galėjau jau anksčiau. Tačiau M.Mizgaičiui ne kartą koją pakišo nelemtos traumos. „Jau nebeliko ką operuoti – visi meniskai išoperuoti, achilas susiūtas“, - sakė V.Mizgaitis.
Kas atvedė M.Mizgaitį ant olimpinės garbės pakylos? Pirmiausia turbūt jo tėvas, kai nusivedęs sūnų į imtynių salę parodė šiam keletą veiksmų. Po to prasidėjo varžybos ir ilgas kelias pergalių link. Pats V.Mizgaitis įsitikinęs, kad didžiausias yra trenerio Grigorijaus Kazovskio nuopelnas, taip pat – kryptingo Lietuvos imtynių federacijos darbo rezultatas.
„Prieš važiuodami į olimpines žaidynes sakėme, kad visi keturi mūsų imtynininkai gali iškovoti medalius. Mindaugas Ežerskis buvo lyderis, Valdemaras Venckaitis taip pat galėjo... Jeigu medalį būtų pelnęs kuris nors kitas, džiaugčiausi lygiai taip pat“, - tikino V.Mizgaitis.
Tėvas įsitikinęs, kad sūnus turi potencialo kilti dar aukščiau: „Bet Mindaugui reikia nugalėti save – jis neišnaudoja visų savo galimybių. Vadinamojo imtynių kryžiaus bijo visi, tas pats Chasanas Borojevas jo vengia. Bet sūnus šio veiksmo nenaudoja, nors gali tai padaryti“.
Beje, per kovą K.Borojevas, kuriam lietuvis pralaimėjo kovą, užkirsdamas sau kelią toliau kovoti dėl aukso medalio, panaudojo psichologinę ataką. „Varžovas pradėjo Mindaugui aiškinti, kad jis vis tiek bus trečias, nereikia jiems čia stumdytis ir panašiai. Nereikėjo sūnui jo klausytis – reikėjo sukandus dantis imtis. Bet, manau, kad tai buvo paskutinis pralaimėjimas Rusijos atstovui. Jeigu K.Borojevas dar nepaliks imtynių kilimo, jis tikrai nelaimės prieš Mindaugą“, - dėstė V.Mizgaitis.
Šiandien Valentinas Mizgaitis jau išvyko Lietuvon, o jo sūnui Mindaugui buvo pakeisti bilietai ir jis liko pora dienų pasižvalgyti po Pekiną. Namo sparnus bronzos medalininkas kels rugpjūčio 19-ąją.

Lina Daugėlaitė