Priedas: 2001 m. LIF prezidiumo sąrašas:
Vyr. specialistai, vyr. treneriai, gen. sekretoriai:

Taip buvo

Imtynės – seniausia žmonijos, daugiau vyriškosios jos dalies fizinio ugdymo priemonė. Jos sutinkamos kiekvienos šalies tautomankštoje. Ir kaip pavadinimas nacionaline kalba beskambėtų, ką pažodžiui į lietuvių kalbą verstume “kova”, “grumtynės”, “vikrumas”, “sumanumas” ir t.t. – čia vadinsime  bendru terminu IMTYNĖS. Imtynės sudarė didelę senovės laikų Graikijos olimpinių žaidynių programos dalį, todėl antikinio stiliaus imtynės vadinamos graikų bei romėnų imtynėmis. Kai kuriose šalyse, o ankščiau ir Lietuvoje, dar buvo vadinamos prancūzų arba klasikinėmis imtynėmis. Antrosiose šiuolaikinių olimpiadų žaidynėse Saint Luise 1904 m. amerikiečiai pademonstravo laisvesnio stiliaus galinėjimąsi, todėl jos vadinamos laisvosiomis, o kai kur ir amerikietiškomis imtynėmis. Minėtus kovos stilius pamėgusius atletus ir jungia Tarptautinė imtynių mėgėjų federacija – FILA, o mūsų šalyje Lietuvos imtynių federacija – LIF. Graikų bei romėnų imtynės Lietuvoje kaip sporto šaka pasirodė XX amžiaus pradžioje. 1909 m. buvo surengtos I Kauno mėgėjų pirmenybės (dalyvavo 19 atletų), kitais metais antrosiose jau startavo 30 galiūnų.
Nepriklausomoje Lietuvoje sunkiosios atletikos sporto šakomis pradėjo rūpintis 1923 m. įsikūrusi Lietuvos Dviratininkų sąjunga – LDS. Lietuvos Sporto Lyga – LSL (aukščiausia to meto sporto instancija, įkurta 1922 m.) taip pat rūpinosi sunkiąja atletika.
1923 m. gruodžio 2 d. Kaune Nepaprastajame LSL suvažiavime buvo sudarytas šios Lygos sunkiosios atletikos komitetas. Pirmieji jo nariai buvo Steponas Darius, Karolis Dineika ir Valdemaras Gulmanas. Šis komitetas – tai pirmasis Lietuvos Respublikos bokso, imtynių, sunkumų kilnojimo vystymuisi vadovauti organas, kuris 1932 m. transformavosi į Kūno kultūros rūmų Atletikos sąjungą.
Sovietmečiu buvo sudarytos atskirų sporto šakų respublikinės sekcijos, 1959 m. pasivadinusios federacijomis, o 1990-1991 m. jų bazėje susiformavo savarankiškos atskirų sporto šakų federacijos. 1991 m. Lietuva tapo Tarptautinės imtynių mėgėjų federacijos – FILA nare.
Pirmasis mūsų imtynininkų žingsnis žengtas Naujųjų 1924 m. išvakarėse surengtose varžybose, o vasario-kovo mėnesiais vyko Kauno miesto (kartu ir Lietuvos) 1924 m. pirmenybės, kur absoliučiu čempionu tapo Petras Požėla.
Tad 1924 metai ir laikomi imtynių sporto Lietuvos Respublikoje pradžia.
Tarpukario metais Lietuvos imtynininkai nepasižymėjo savo laimėjimais, nors dažni profesionalų pasirodymai šalies miestuose sutraukdavo daug žiūrovų. Profesionalų pasaulyje garsėjo Karolis Požėla, pradėjęs karjerą prieš Pirmąjį pasaulinį karą Sankt Peterburge. Vėliau, pasitraukęs į Japoniją ir JAV, iki Antrojo pasaulinio karo su savo trupe, kurioje buvo ir žinomas Lietuvos boksininkas Juozas Vinča, gastroliavo Europoje. Buvo atvykęs ir į Lietuvą.
Pokario metais pirmieji imtynių sporto puoselėtojai buvo Lietuvos kūno kultūros institutas Kaune ir “Spartako” sporto draugija Vilniuje. Ilgus metus tarp šių miestų komandų ir vykdavo pagrindinė kova. Įsteigus sporto mokyklas miestuose, į imtynininkų ginčą dėl medalių įsijungė ir Klaipėdos bei Šiaulių atletai, vėliau – Panevėžys, Anykščiai ir kiti regionai. Šiuo metu šalyje graikų - romėnų  bei laisvosios imtynės kultivuojamos 15 miestų bei rajonų.
1992 m. Lietuvos atletai pirmą kartą dalyvavo su savo nacionaline vėliava Europos čempionate. Čia vilnietis Ruslanas Vartanovas (iki 52 kg) ir kaunietis Remigijus Šukevičius (iki 57 kg) iškovojo atitinkamai VI ir VII vietas. R. Šukevičius gavo teisę atstovauti Lietuvai Olimpiados žaidynėse Barselonoje.
1993 m. į pasaulio areną išeina ir jaunoji graikų - romėnų imtynių mėgėjų karta. Pasaulio laisvųjų imtynių čempionate Toronte suplevėsuoja ir Lietuvos Trispalvė. R. Vartanovas, R. Šukevičius rungtyniauja graikų - romėnų stiliaus atletų Europos čempionate. Pasaulio čempionate Stokholme prie jų prisijungia ir šiaulietis Remigijus Gustas.
1994 m. geriausią rezultatą čempionatuose pasiekė R. Šukevičius, iškovojęs Europoje V vietą. Tai pačiais metais mus nudžiugino jaunoji karta: Mindaugas Ežerskis (81 kg) iškovojo sidabro medalį pasaulio graikų - romėnų imtynių jaunių pirmenybėse ir “laisvūnas” Ričardas Pauliukonis (iki 90 kg) laimėjo bronzą planetos jaunimo čempionate.

2002 metų Europos jaunių imtynių čempionato prizininkai Svajūnas Adomaitis ir Edgaras Venckaitis

2003 metų Lietuvos graikų-romėnų imtynių rinktinė 

Iš kairės: Artūras Stankevičius, Mindaugas Ežerskis, Valdemaras Venckaitis, tr. Ruslanas Vartenovas, Aleksėjus Djakonovas, tr. Grigorijus Kozovskis, Svajūnas Adomaitis, Mindaugas Mizgėtis, Valdas Šidlauskas