Ant imtynių kilimo - kuklusis mokslų daktaras

Turi jėgos - proto nereikia. Kiekvieną, ištarusį šį stipruolius pašiepiantį rusų posakį, imtynininkas Mindaugas Ežerskis paguldytų ant menčių. Dėl nuožmių kovų lietuviškuoju Mike'u Tysonu pramintas 32 metų lietuvis neseniai apgynė biologijos mokslų daktaro disertaciją. Tačiau kuklumu garsėjantis graikų-romėnų imtynių pasaulio ir Europos čempionatų prizininkas nelinkęs girtis pergalėmis nei ant kilimo, nei kopiant į mokslo aukštumas. Jis mieliau kalbėjo apie tai, kad su vienmete žmona Inga laukiasi antrojo kūdikio.

Atšvęsti mokslo laimėjimų vienas geriausių šalies sportininkų neturėjo laiko. Iš karto po disertacijos gynimo naujai iškeptas mokslų daktaras su Lietuvos imtynininkų rinktine išvyko į pasirengimo Europos čempionatui stovyklą Suomijoje.

Grįžęs vėl kibo į darbus. Vienas geriausių šalies graikųromėnų imtynininkų dirba Lietuvos kariuomenėje. Jis - Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko Rukloje fizinio rengimo instruktorius.

Dar vaikystėje treneris Mindaugą išmokė, kad sportas - ne viskas.

„Reikia apie savo ateitį galvoti tuomet, kai sportuoji, kai viskas klostosi gerai. Visi sportininkai turi smegenų. Tik kartais jie būna dideli tinginiai“, - pripažino M.Ežerskis.

Jis savo pavyzdžiu bando paneigti stereotipą, kad sportininkų galvos - tuščios. O išlavintas protas, Mindaugo nuomone, padeda ir ant imtynių kilimo. Nes čia per sekundę reikia „suvirškinti“ daug informacijos.

„Miegoti ant kilimo nepavyksta. Todėl būtina treniruoti ne tik raumenis, bet ir nervų sistemą“, - tikino imtynininkas. Būtina iš anksto numatyti ne tik savo, bet ir varžovo veiksmus. Imtynėse kova vyksta nuolat.

„Tai, ką pasiekiau, yra mano turtas. Bet jokie darbai, titulai ir medaliai neatstos šeimos.

Išvažiuoju į stovyklą, porą dienų nematau Žygimanto, ir man jau liūdna“, - neslėpė M.Ežerskis.

Jis aukoja pomėgius ir miegą, kad galėtų skirti laiko dvimečiam sūnui: „Žygimantas labai judrus. Tad mokytis galėdavau tik tuomet, kai jis miegodavo.

Pastarąjį pusmetį, kol rašiau disertaciją, per parą miegodavau vos po kelias valandas. Guldavausi trečią ryto, o jau septintą keldavausi. Skaičiavau dienas, kada viskas baigsis“.

Netrukus Mindaugui ir vėl gali tekti į treniruotes eiti neišsimiegojusiam. Po kelių mėnesių jis savo geležinėse rankose sūpuos naujagimį. Greičiausiai antrąjį sūnų.

„Gerai, kad augs du sūnūs. Nebus problemų, kaip išsitekti bute, - berniukai gali gyventi ir viename kambaryje. Be to, jiems paaugus bus galima suburti komandą ir kartu pažaisti futbolą ar krepšinį“, - šypsojosi Vilniaus Justiniškių rajone, 3 kambarių bute, su šeima įsikūręs M.Ežerskis.

Prieš 3,5 metų susituokę, bet jau 11 metų kartu esantys Mindaugas ir Inga visuomet norėjo, kad jųdviejų vaikų amžiaus skirtumas būtų nedidelis. „Kad greičiau atkentėtume“, - juokėsi M.Ežerskis.

Padaryk darbą ir bus ramu. Tokia taisykle imtynininkas dabar vadovaujasi ne tik asmeniniame gyvenime, bet ir sporte bei moksle.

Bet buvo metas, kai Šiauliuose augęs Mindaugas iki kokios septintos klasės garsėjo kaip didžiausias mokyklos neklaužada. Tai, ko negaudavo gražiuoju, jis pasiimdavo jėga.

Mokytojai tuomet net neabejojo, kad išdykėlio ateitis - nepilnamečių kolonijoje, vėliau galbūt ir kalėjime.

Gal mokytojų pranašystės ir būtų išsipildžiusios, jei Mindaugo nebūtų sukrėtusi šeimos nelaimė. Kai žuvo taurelę mėgęs jo tėvas, Mindaugas prisiekė gyventi kitaip.

Jis su užsidegimu ėmė sportuoti ir kibo į mokslus. Visų nuostabai, iš didžiausio neklaužados netrukus Mindaugas tapo pavyzdingiausiu mokiniu, respublikinių matematikos olimpiadų dalyviu.

„Svarbiausia - priimti sprendimą. O paskui tik lieka jį rutulioti“, - sakė gyvenime ir skaudžių nesėkmių skonį patyręs M.Ežerskis.

Vyras dabar su šypsena mena, kaip būdavo sunku atsispirti vilionėms vasaros stovyklų Ukrainoje metu, kai kolegos eidavo pasideginti ir pasimaudyti jūroje.

Kiti per laisvadienius darydavo ką nori, o aš - prie knygų, kompiuterio. Bet žinojau, kad privalau tai padaryti. Juk kitaip būčiau vogęs laiką iš šeimos“, - kalbėjo dabar jau savo nenustygstančio sūnaus auklėjimu susirūpinęs M.Ežerskis.

Jo mokslai komandos draugams dažnai tapdavo juokų objektu. 2007-aisiais rengdamasis pasaulio čempionatui, kuriame tapo prizininku, Mindaugas į stovyklas tempdavosi specialią aparatūrą imtynininkų širdies ir kraujagyslių sistemai tirti.

Visa rinktinė iš pradžių draugiškai sutiko būti M.Ežerskio tiriamaisiais objektais. Bet vėliau imtynininkai ėmė niurzgėti, kad yra bandomieji triušiai.

„Bet rinktinėje aš vyriausias, tad jie manęs dar klauso“, - ironizavo rinktinės kapitonas.

Darbštumu garsėjantis M.Ežerskis ir toliau ketina kankinti savo kolegas. Mokslų daktaras tęs tyrimus, o ateityje norėtų derinti mokslininko ir trenerio darbą.

„Kol kas man dar juokingai skamba, kad esu daktaras“, - kukliai šyptelėjo Mindaugas.

Nemenko stoto vyras prieš mokslo darbo gynimą labiau jaudinosi nei prieš olimpinių žaidynių kovas.

„Imtynėse žinai, kas tavęs laukia. O su mokslais kitaip. Pirmą kartą disertaciją gyniau. Tad jaudulio buvo kur kas daugiau nei per varžybas“, - šyptelėjo M.Ežerskis.

Apgynęs daktaro disertaciją jis sulaukė daugiau sveikinimų nei iškovojęs pasaulio čempionato sidabro medalį.

Tačiau didžiausia Mindaugo svajonė - dar neįgyvendinta. Jau trejose olimpinėse žaidynėse dalyvavęs, bet ant nugalėtojų pakylos neužlipęs sportininkas trokšta olimpinio medalio.

Tik jį iškovojęs imtynininkas nurimtų, kad ne veltui ėjo į sporto salę, kentėjo didelius skausmus, kai priešininkai laužė šonkaulius.

Prieš Pekino olimpines žaidynes apie karjeros pabaigą kalbėjęs M.Ežerskis dabar mąsto kitaip. Nesėkmę Kinijoje patyręs sportininkas norėtų savo vertę įrodyti 2012-ųjų Londono olimpiadoje.

Tuomet jam bus 35-eri. Tokio amžiaus imtynininkų didžiajame sporte - vienetai.

„Kol kaulai laikys, tol sportuosiu“, - sakė po nesėkmių ilgai išgyvenantis M.Ežerskis.

Nepasiduoti jis išmoko dar vaikystėje. Jo motina, dirbusi dažytoja televizorių gamykloje, po vyro žūties sunkiai galėjo išlaikyti du vaikus - Mindaugą ir vyresniąją jo seserį Vilmą.

Mama ne visuomet galėdavo Mindaugą išleisti į varžybas, nes neturėdavo pinigų jo pietums. Tuomet dažnai gelbėdavo treneris, atstodavęs Mindaugui tėvą ir negailėjęs ne tik gyvenimiškų patarimų, bet ir pinigų.

Mindaugo sesuo Vilma taip pat sportavo. Ji tapo plaukike. Dabar moteris Kaune dirba plaukimo trenere.

Plaukimas patiko ir Mindaugui. Tačiau vos po kelių treniruočių Mindaugui teko atsisveikinti su baseinu, nes ėmė kamuoti ausų uždegimas.

Tuomet aštuonmetį berniuką tėvas nuvedė į imtynių treniruotes.

„Grumdamasis ant kilimo vaikas gali išsikrauti, išlieti visą savo energiją. Tuomet nereikia eiti į gatvę ir rodyti jėgos“, - sakė ne kartą po varžybų sulaužytus šonkaulius gydęsis M.Ežerskis.

Sportininkas norėtų, kad sūnus Žygimantas pasektų jo pėdomis. Jau ir dabar judriam berniukui smagiausia - su tėčiu žaisti imtynes.

Griežtas ir savikritiškas sportininkas visai kitoks savo atžalai.

„Žygimantas valdo mus, o ne mes jį. Dažnai dėl šventos ramybės nusileidžiame jam“, - juokėsi imtynininkas.

Jis tik ant imtynių kilimo garsėja aršumu. Namuose Mindaugas visai kitoks.

Nors pernelyg dideliu vyro dėmesiu dėl jo užimtumo I.Ežerskienė negali pasigirti, pagyrų Mindaugui ji negailėjo: „Kai Mindaugas namie, Žygimantui manęs nereikia. Net šalia atsisėsti neleidžia“.

Moteris tikėjosi daugiau dėmesio sulaukti, kai vyras baigs mokslus. Bet ir apgynęs disertaciją Mindaugas labai užsiėmęs.

Inga neslepia kartais svajojanti apie vyro sporto karjeros pabaigą.

Tokios mintys dažniausiai užplūsta vasarą, kai aplinkiniai su šeimomis atostogauja, o ji vyrą išlydi į stovyklas ar varžybas.

Bet Inga žino, kiek daug gerų emocijų suteikia mėgstama veikla. Ji - šotokan karatė rudojo diržo savininkė.

Pora juokėsi, kad namie retkarčiais pakovoja, kuris kurį įveiks.

„Bet man paprasčiau - tereikia prieiti ir apsikabinti“, - šypsojosi M.Ežerskis.

Dėl panašių pomėgių, panašaus gyvenimo ritmo pora puikiai sutarė nuo pat pažinties pradžios.

Inga ir Mindaugas susipažino šokiuose.

Tuo metu M.Ežerskis studijavo Kūno kultūros akademijoje, Inga - Kauno technologijos universitete.

Retai į diskotekas vaikščiojusiam M.Ežerskiui išvaizdi mergina iš karto krito į akį.

„Toks likimas kartą nuėjus į šokius sutikti savo žmogų“, - lakoniškai pažintį prisiminė M.Ežerskis.

Per 11 drauge praleistų metų Inga išmoko iš akių pažinti, kada Mindaugas piktas ir geriau patylėti.

Ernesta VINEVIČIŪTĖ, LR korespondentė