Nauji metai – nauji lapai. O kaip yra iš tiesų?
Praėjęs sezonas Lietuvos imtynių “klasikams” – graikų-romėnų imtynių atstovams - buvo itin laimingas. Jie parsivežė medalių iš Europos čempionatų, iš pasaulio karių varžybų, pelnė nemažą tarptautinį pripažinimą. Tačiau tai buvo pirmieji poolimpiniai metai. Jie jau praėjo. Tai daugiau mažiau aktyvaus poilsio, tam tikro persitvarkymo, “persikratymo”, traumų išsigydymo metai, o nuo šiol imsime formuoti ir kryptingai ruošti Pekino olimpinę rinktinę.

Lietuvos imtynių federacijos prezidentas Andrejus Gribojedovas ne taip seniai yra pareiškęs, jog pats idealiausias variantas būtų, jei į Pekino olimpines žaidynes pagal mūsų šalies imtynių federacijos rekomendacijas ir atletų 2006-2008 metų varžybose pasiektus rezultatus Lietuvos tautinis olimpinis komitetas galėtų nuskraidinti visavertę graikų-romėnų imtynių rinktinę – septynis atletus – po vieną kiekvienoje svorio kategorijoje. 

Pasak Lietuvos imtynių federacijos generalinio sekretoriaus Pauliaus Daumanto, tokią viziją imtynių federacija iš tiesų puoselėja. Vizija – tai kaip tolimas, kartais, iš pradžių atrodytų,  lyg ir nerealus, tačiau vis dėlto pasiekiamas tikslas. Iki jo dar treji su puse metų sunkaus, sutelkto darbo, kuris jau senokai prasidėjęs. Tad šio darbo pradžia – ne 2006 metai. Jie – tik viena, bet labai svarbi pakopa, kopiant į viršūnę. Kokie šie neseniai prasidėjusieji metai bus? Lietuvių patarlė tvirtina, jog nauji metai – nauji lapai. O kokios naujienos bus mūsų šalies graikų-romėnų imtynininkų stovykloje?  

Šiųmetis sezonas, anot P.Daumanto, jokių ypatingų “naujų lapų” nežada. Tiesa, sezonas, kaip ir visada, būsiąs sunkus. Juk  lengvų niekada nebūna. Imtynių federacija toliau vykdys užsibrėžtą programą “Pekinas – 2008”.

“Jau pernai prasidėjo kryptingas būsimųjų olimpiečių rengimas ir atranka Pekinui, - tvirtino “Sportui” LIF generalinis sekretorius. – Galime tik pasidžiaugti, kad mūsų pradėtas ir nelengvai keletą metų puoselėtas darbas jau ima duoti gražius vaisius. Investicijos į imtynes, į patyrusius bei reiklius trenerius – pasiteisina. Juk tikrai gyvename neblogus laikus, jei turime iš ko sudarinėti imtynių reprezentacinę komandą, turime iš ko rinktis. Jau turime penkiolikos - septyniolikos atletų elitą, iš kurio Pekino olimpinėms žaidynėms pasistengsime parengti Lietuvos nacionalinę rinktinę. Tą mūsų elitą pasistengsime išugdyti iki pačių aukščiausių tarptautinių standartų lygio. Jiems, Lietuvos graikų – romėnų imtynių “grietinėlei”, bus skirtos ir gausios treniruočių stovyklos, ir patys įvairiausi tarptautiniai turnyrai ir Lietuvos varžybos. Pačios pirmosios – jau šiandien, sausio 21 dieną, prasidedantis ir rytoj, sausio 22 dieną, finišuojantis Lietuvos čempionatas. Geriausių mūsų šalies “klasikų” dvikovos vyks Vilniaus lengvosios atletikos manieže Žemaitės gatvėje. 

Varžybose dalyvaus ir medalius dalysis Mindaugas Mizgaitis, Robertas Budris, Aleksandras Kazakevičius, Laimutis Adomaitis, Svajūnas Adomaitis, Edgaras Venckaitis, Valdemaras Venckaitis, Aleksejus Djakonovas, Aleksejus Školinas, Vladislavas Lukoševičius, Stanislavas Volotkevičius, Valdemaras Šidlauskas, Aldas Lukošaitis, Ramūnas Aukselis, kiti atletai. Gaila, kad šįsyk dėl traumos čempionate negalės dalyvauti daugkartinis mūsų šalies čempionas Mindaugas Ežerskis (svorio kategorija iki 96 kg), tad šįsyk šioje svorio kategorijoje tikrai bus paskelbtas naujas Lietuvos pirmenybių nugalėtojas. Graikų-romėnų imtynių atstovų Lietuvos čempionate varžysis apie 140, “laisvūnų” – apie 60-70, moterų – apie 40.

Apie sostinėje, Lietuvos olimpinio sporto centre dirbančius trenerius – aukščiausio lygio specialistą iš Baltarusijos Grigorijų Kozovskį, Lietuvos rinktinės vyriausiąjį trenerį Ruslaną Vartanovą ir jų kolegas jau nemažai kalbėta ir rašyta. Tačiau tokio nemažo būrio tarptautinį lygį pasiekusių atletų tikrai neturėtume, jei ne darnus būrys Lietuvos imtynių trenerių, nenuilstamai triūsiančių Joniškyje, Tauragėje, Visagine, Šiauliuose, Kaune, Anykščiuose, Panevėžyje, Klaipėdoje, Marijampolėje. Treneriai Vladimiras Audickas, Vitalijus Nagovicinas, Kęstutis Šėgžda, Valdas Jasotis. Arvydas Krikščiūnas, Antanas Sudeikis, Aivaras Kaselis, Vidas Paleckis, Jurijus Žiženka bei jų kolegos vadinamoje Lietuvos provincijoje, - tai mūsų aukso fondas, patikimo mūsų šalies imtynių aruodo kūrėjai.

Per pastaruosius keletą metų dėl Lietuvos imtynių federacijos darnios ir kryptingos veiklos mūsų šalies “graikai-romėnai”  ženkliai pažengė į priekį. Apie tai byloja ne tik rezultatai, bet ir mūsų “logistika”. Jau turime “nuosavą” masažuotoją.  Šiemet rasis ir toks pat gydytojas Manau, kad greitai turėsime ir savo psichologą. Siekiant aukštų olimpinių tikslų, norint, kad kasmet augtų rezultatai, reikia, jog kiekvienas mūsų aukšto lygio atletas jau turėtų ne po vieną trenerį. Imtynių pažangai jau ima trukdyti trenerių stoka. Ji nė kiek nemažiau trukdo ir didesnį dėmesį skirti pamainos rengimui – mūsų rezervo “naujajai bangai”, kadangi pirmoji banga jau baigė arba baigia LOSC ir tapo jau minėtu elitu.   

Apie kitas varžybas. Pirmos paties aukščiausio rango varžybos - Europos čempionatas - vyks balandį Maskvoje. Rusijos sostinėje laimę bandys visas mūsų  šalies geriausiųjų imtynininkų septynetas - visų svorio kategorijų atstovai, jeigu tik bus tąkart sveiki gyvi. Šis Europos čempionatas gerokai  skirsis nuo pernykščių metų varžybų. Juk tie,  kurie dalyvavo Atėnų olimpinėse žaidynėse, beveik nė vienas nedalyvavo pernykščiame Senojo žemyno čempionate, ir mes, mūsų graikų-romėnų imtynių didvyriai – Mindaugas Ežerskis bei Svajūnas Adomaitis, laimėję Europos čempionato medalius, - tarsi pasinaudojome ta palankia situacija. Gal ir taip, tačiau tai jau ne mūsų, o varžovų problemos. Šiųmetis Europos čempionatas, balandžio mėnesį vyksiantis Maskvoje, jau visiškai bus kitoks. Dabar į jį susirinks visi, kas tik galės – išsigydę traumas, pailsėję po sunkių ir atsakingų varžybų.  Pernai du medaliai buvo mūsų. Kodėl gi nepakartojus ar net padidinus šio laimėjimo?!

Liepos mėnesį Vengrijos mieste Sombatlejuje vyks Europos jaunimo čempionatas, tuoj po jo, irgi liepą - Europos jaunių čempionatas Stambule, po to pasaulio jaunimo čempionatas Gvatemaloje. Viską turėtų vainikuoti Kinijoje rugsėjo ir spalio sankirtoje įvyksiantis pasaulio čempionatas, kurio kilimai be jokios abejonės sukvies viso pasaulio imtynių elitą.

Gali būti, kad į kai kurias varžybas, į gausias treniruočių stovyklas ne tik mūsų šalyje Lenkijoje, Baltarusijoje, Rusijoje, tarptautinius turnyrus mes vešime ne tuos pačius, o kitus sportininkus. Suprantama, jeigu pavyks, jei nepersekios traumos, į svarbiausias varžybas važiuos geriausi, tačiau juk viskas labai greitai keičiasi ir kartais permainos ateina tada, kai jų visai nelauki. Prieš pasaulio čempionatą bandysime paskutinę treniruočių stovyklą surengti Rusijoje, kur nors arčiau Kinijos sienos”.

Ginas Pinigis