Medalių nėra, tačiau olimpinės perspektyvos – didelės

Rugsėjo pabaigoje Kinijoje, Guangzhou mieste, vyko pasaulio graikų-romėnų imtynių čempionatas, kuriame dalyvavo ir šeši lietuviai. Neparvežę medalių tėvynėje imtynininkai susilaukė neigiamo vertinimo. Tuo tarpu sporto vadovai ir imtynių specialistai džiaugiasi, kad prieš kur kas svarbesnius kito sezono startus jaunieji imtynininkai įgijo naudingos patirties. Apie lietuvių pasirodymą Kinijoje, čempionato organizaciją ir olimpines perspektyvas kalbėjomės su Lietuvos imtynių federacijos (LIF) generaliniu sekretoriumi ir delegacijos Kinijoje vadovu Paulium Daumantu.

Numoti ranka negalima

„Skirtingai nuo Lietuvos spaudos, kuri sako, kad sudalyvavome labai prastai, mes vertiname, kad pasirodėme neblogai, - teigė P.Daumantas.  

„Medalių negavome, tai liūdna, apmaudu, nes tikėjomės, tačiau imtynių pasaulio čempionatuose dar nebuvome iškovoję tokios aukštos komandinės pozicijos – užėmėme 24 vietą tarp maždaug 60 šalių. Vežėmės daug jaunimo, todėl toks rezultatas nėra blogas. 

Vien pagal laimėtų kovų skaičių tai nebuvo toks tuščias čempionatas, kad į jį būtų galima numoti ranka. Tik M.Ežerskis ir V.Venckaitis nelaimėjo nė vienos kovos. Kiti pasiekė bent po pergalę, o tai nėra taip prasta, nes surasti silpną priešininką pasaulio čempionate esant tokiai konkurencijai nėra lengva“.

Kontrolinis čempionatas

Imtynių pasaulyje svarbiausi startai susiję su olimpinėmis žaidynėmis. Kelialapiai į jas, 2008 m. vyksiančias Pekine, bus išdalinti kitų metų pasaulio čempionate. Kaip teigia P.Daumantas, šių metų čempionatas tarsi kontrolinis, kuriame niekas nebuvo prarasta. 

„Visi ruošiasi kitiems metams, kai vyks atranka į žaidynes. Šie metai – paskutiniai tokie kontroliniai metai, kitąmet – ant kortos bus statoma kur kas daugiau. Be abejo, pasibaigusio pasaulio čempionato vertė nesumenkėja, tačiau visi galvoja apie olimpines žaidynes. Tapti pasaulio čempionu yra didelė garbė, kuri lieka visam gyvenimui, bet kiekvienas imtynininkas labiausia siekia olimpinio aukso“.

M.Ežerskis liko paskutinis

Paradoksalu, tačiau vienas iš rinktinės favoritų Mindaugas Ežerskis Kinijoje pasirodė prasčiausiai. Imtynininkas gyrė jaunesnius komandos draugus, kurie pasirodė sėkmingiau, o dėl savo pralaimėjimo kaltų toli neieškojo.

„Pora taktinių klaidų ir viskas baigėsi. Varžovas kitą kovą taip pat pralošė, todėl likau paskutinis. Varžovas nebuvo pėsčias, Europos čempionate šiemet laimėjo bronzą, tačiau tikėjausi pergalės. Galbūt jis mane labiau įvertino nei aš jį – maniau jį įveiksiu ir jau galvojau apie būsimus priešininkus, kurie laukė dar stipresni“, - kovą prisiminė pats M.Ežerskis.

Mindaugas pralaimėjo švedui Jimmy Lidbergui (3:0) ir svorio kategorijoje iki 96 kg liko paskutinis – 27-as.

„Labai tikėjomės, kad Mindaugas šiemet  parodys gerą rezultatą. Labai tikėjomės, kad jis jau bus atsigavęs po traumos, dėl kurios pernai pusę metų, galima sakyti, nė nesitreniravo. Manėme, kad jis jau geros sportinės formos. Tiesa,  priešininkas jam pasitaikė labai stiprus, bet negalima apeliuoti tik į tai“, - M.Ežerskio pasirodymą komentavo P.Daumantas.

Nepasisekė ir M.Mizgaičiui

Sunkiasvoris Mindaugas Mizgaitis (sv.kat. 120 kg) užėmė dešimtą vietą, tačiau iš šio olimpiečio taip pat laukta daugiau.

„Dešimtą vietą jis gali užimti nieko ypatingo nenuveikdamas. Jei būtų kažką nuveikęs, būtų užėmęs vietą šešetuke, ypač turint omeny jo sportinę forma, kuri buvo puiki. Priešingai nei anksčiau Mindaugo nekankino jokie skausmai, - žinodamas M.Mizgaičo galimybes kalbėjo P.Daumantas. – Ko pritrūko? Galbūt noro, ryžto, galbūt po traumos –  pasitikėjimo savimi. Sunku pasakyti, mat dar 25 žmonės norėjo to paties. Vienas daugiau, kitas mažiau, vienam labiau pasisekė, kitam mažiau. Tačiau aš laikausi nuomonės, kad sėkmė dažniau lydi tuos, kurie labiau nori laimėti“.

M.Mizgaitis preliminarioje kovoje įveikė italą Daniele Ficara (3:1), tačiau aštuntfinalyje  nusileido kubiečiui Mjailui Lopezui (0:3),

Arti antro šanso

Valdemaras Venckaitis (sv.kat. 74 kg), kaip ir M.Ežerskis, taip pat turėjo tik vieną kovą. Pralaimėjęs danų imtyninkui, kuris vėliau nusikapstė iki trečiosios vietos, Valdemaras 38 sportininkų klasifikacijoje liko 21. Jei Marko Madsenas būtų patekęs į finalą, V.Venckaičiui būtų buvęs suteiktas antrasis šansas, mat pagal taisykles, visi, kuriuos pakeliui į finalą įveikė finalistas, tęsia kovas ir turi galimybę užimti trečią vietą.

„Iš šios pusės, imtynės – liūdnas dalykas. Nuvažiuoji kažkur į Kiniją, vieną kovą pralaimi ir viskas – šansų nebeturi. Valdemaro kovą specialistai pastebėjo, jo pasirodymą įvertino labai teigiamai, deja, priešininkas buvo stipresnis“, - pasakojo Lietuvos delegacijos vadovas.

Jaunimas nenuvylė

Kitiems trims jauniesiems rinktinės imtynininkams sekėsi geriau. Svajūnas Adomaitis (sv.kat. 60 kg) preliminarioje kovoje įveikė ispaną Jaoquiną Martinezą (3:0), vėliau susitvarkė su Hugo Passos iš Portugalijos (3:1), tačiau aštuntfinalyje turėjo pripažinti Kubos atstovo Roberto Monzono pranašumą (0:3). Tarp 34 dalyvių Svajūnas liko vienuoliktas.

Aleksandras Kazakevičius (sv.kat. 66 kg) iš Lietuvos imtyninkų užėmė aukščiausią vietą aštuntą. Pirmoje kovoje jis įveikė Rim Un Sik iš Šiaurės Korėjos (3:0), aštuntfinalyje – suomį Matti Kautto (3:1), tačiau ketvirtfinalyje nusileido kinui Yanyanui Li. Šioje svorio kategorijoje varžėsi 32 sportininkai.

Svorio kategorijoje iki 84 kg Lietuva delegavo Laimutį Adomaitį. Rezultatu 5:0 įveikęs Keitani Grahamą iš Mikronezijos salų, po to 1:3 pralaimėjo japonui Shingo Matsumoto ir 35 sportininkų klasifikacijoje liko dešimtas.

„Tiek Kazakevičius, tiek Adomaičiai – dar jauni sportininkai. Tiesa, Svajūnas jau olimpietis, bet nereiškia, kad ne jaunas. Dar pernai Laimutis ir Aleksandras dalyvavo jaunimo čempionate, o štai šiemet – pirmieji jų metai suaugusių turnyruose. Tad kažko ypatingo iš jų reikalauta nebuvo, tiesa, tikėtasi. Ir Laimutis, ir Aleksandras turi trūkumų, dar yra kur tobulėti, bet iš esmės jų kovos stilius atitinka šiuolaikines suaugusiųjų imtynes. Nebuvo taip, kad jie nekovotų ir nelaimėtų“. 

Nustebino prasta organizacija

Pasak P.Daumanto, Kinijoje, kurioje po kelių metų vyks olimpinės žaidynės, geriausi pasaulio imtynininkai buvo sutikti prastos organizacijos. „Nustebino. Čempionato organizatoriams reikia daug ko mokytis“, - kalbėjo P.Daumantas. 

„Sąlygos – viešbučiai, maitinimas, salė ir t.t., tai yra, visa tai, į ką sportininkai pirmiausia žiūri atvykę į čempionatą – viskas buvo labai gerai. Pajėgos iš tikrųjų buvo mestos labai didelės, ir žmonių, dirbusių čempionato metu buvo išties daug. Tačiau organizacija, galbūt nesakykime, kad labai bloga, tačiau silpna buvo. Galbūt jie mokėsi ir per Olimpines žaidynes dirbs geriau, bet aš, pats organizavęs turnyrus ir kiekvienais metais važinėjantis po Europą ir pasaulį, pajutau, kad šis čempionatas išsiskyrė ne labai gera organizacija“.

Lietuvos delegacijos vadovas mini pavyzdžius: sportininkams registracijoje reikėjo laukti po 3-4 valandas, kol buvo sutvarkomi dokumentai; iš daugybės pagalbininkų labai retas mokėjo angliškai; pirmą varžybų dieną sportininkai per oficialią varžybų pertrauką nuskubėjo į viešbutį pietauti, bet ten pavalgyti negalėjo, nes viešbučio pietų laikas buvo pasibaigęs.

„Tada bėgo kas kur: kas į „McDobald‘s“, kas į kokią valgyklėlę“, - prisiminė P.Daumantas, pridūręs, kad tokių, atrodytų, smulkmenų buvo ir daugiau. 

Įstrigo ir dar vienas dalykas – mažas žiūrovų skaičius. „Miestas didelis, trečias pagal dydį Kinijoje. Reklamos buvo ir mieste, ir per televiziją, tačiau salėje žiūrovų nebuvo. Nežinau, kodėl. Viena iš priežasčių – brangūs bilietai. Jei neklystu, vienos dienos bilietas į rytinę ir vakarinę dalį kainavo apie 40 dolerių. Tokių kainų imtynėse nebuvau matęs. Tai juk ne bušido, ne kitos komercinės sporto šakos, kuriose žmonės už bilietus moka didelius pinigus. Nežinau, ar tai spragos, ar organizatorių sąmoningai buvo padaryta. Mes, kai organizavome jaunimo čempionatą, kainas padarėme simbolines, kad žmonės ateitų pasižiūrėti. Juk gavus teisę organizuoti tokį renginį, norisi pareklamuoti sporto šaką. O juk kinai olimpinėms žaidynėms ruošiasis...“, - stebėjosi P.Daumantas.

Estas sukūrė stebuklą

Kalbėdamas apie siurprizus ant tatamio, P.Daumantas neabejojo – didžiausia čempionato staigmena tapo esto Heiki Nabi pergalė (sv.kat. 96 kg).

„Tas, kas prieš čempionatą būtų pastatęs kažkokią sumą už estą, dabar būtų labai turtingas. Tai buvo išties didelis siurprizas. Malonus siurprizas, kad mūsų kaimynas estas gali padaryti tokį stebuklą. Jis buvo labai perspektyvus, sparčiai tobulėjo, buvo sėmingai pasirodęs keliuose turnyruose ir tai buvo signalai, bet kad būtų subrendęs pirmai vietai, niekas netikėjo“.

H.Nabi kone kiekvienais metais atvažiuoja į stovyklą Lietuvoje. Paklaustas, koks mūsų šalies nuopelnas šiame esto laimėjime, P.Daumantas šypsosi: „Klausimas, kas ką treniravo? Gal tai jis mūsiškius mokė?“.

„Mes nekviečiame į stovyklą šiaip sau žmonių. Priaugome iki tokio lygio, kad renkamės pagal pavardę. Rengti stovyklas patiems vis dar pigiau nei važiuoti į stovyklas užsienyje, kad ir į Estija, Lenkiją. Dabar niekas į stovyklą be 50 eurų už sportininką į dieną nepriims, o Lietuvoje mes galime pigiau išlaikyti“.

Olimpinės perspektyvos didelės

Pagal reglamentą, kelialapius į Pekino olimpines žaidynes iškovos aštuoni stipriausi 2007 m. pasaulio čempionato imtyninkai kiekvienoje svorio kategorijoje. Jei kelialapius būtų lėmęs šių metų čempionatas – iš lietuvių vienintelis A.Kazakevičius būtų jį užsitikrinęs. „Dar keletas buvo labai arti aštuonetuko, o tai geras ženklas“, - priduria P.Daumantas. Tiesa, po čempionato bus dar du atrankos turnyrai, kuriuose taip pat bus galima iškovoti teisę varžytis Pekine. Savo laiku taip į olimpines žaidynes buvo patekęs M.Ežerskis.

„Pagrindinis dalykas, kurio visuomet bijo treneriai – traumos, - kalbą apie labiausiai neraminančius dalykus besiruošiant atrankai į olimpines žaidynes pradėjo P.Daumantas. - Galima suorganizuoti visą pasiruošimo ciklą, išvažinėti į visas įmanomas stovyklas, dalyvauti turnyruose, netgi juos laimėti, bet trauma, kad ir, atrodytų, nerimta, pasiruošimo rimtą išmuša iš vėžių. Tai baisiausias dalykas. Juolab, kad Mizgaitis ir Ežerskis turi skaudžios patirties. Kita vertus, tai aktualu ne tik mums“.

Kiti, tiksliau, finansiniai dalykai, pasak vieno iš LIF vadovų, nebus kliūtis. „Mestos didžiulės pastangos. Federacijos vadovai, KKSD, LTOK pasiruošimą organizuoja taip, kad pagrindiniai sportininkai galėtų išvykti ten, kur priklauso. Užsibrėžtus planus turėtume įgyvendinti“.

Kaip visuomet, galimi du scenarijai – pesimistinis ir optimistinis. Optimistinis planas, teigia P.Daumantas, visose svorio kategorijose turėti po olimpietį. To šalies imtynių istorijoje dar nėra buvę. LIF generalinis sekretorius priduria, kad rasti kandidatą lengviausioje svorio kategorijoje (iki 55 kg) bus itin sunku. Šioje kategorijoje Lietuva neturėjo savo atstovo ir pasibaigusiame pasaulio čempionate.

Pesimistinis planas – turėti nors vieną olimpietį. Tiesa, net ir apie pesimistinį planą P.Daumantas kalba optimistiškai: „Tuo, kad turėsime olimpiečių, net neabejoju. Mūsų sportininkai yra aukštame lygyje ir bijoti, kad gali nieks neišvykti į Pekiną, nėra pagrindo“.

Nesėkmingai pasaulio čempionate pasirodęs M.Ežerskis taip pat kalba drąsiai: „Manau, visi šeši, dalyvavę šiame pasaulio čempionate, gali laisvai patekti į olimpines žaidynes. Dar prieš Atėnus būčiau sakęs, kad galbūt trūksta patirties, tačiau dabar jau ir jaunimas turi pakankamai tos patirtis“.  

LTOK prezidento mintys

Pabaigai, LTOK prezidento Artūro Poviliūno „Sportui“ išsakytos mintys apie Lietuvos imtynininkų pasirodymą Kinijoje.

„Pagal rezultatus Lietuvos graikų-romėnų imtynininkai per pasaulio čempionatą labai aukštų vietų neužėmė, tačiau rungtyniavo tikrai neblogai. Džiugina tai, kad turime žmonių, kurie po poros metų gali dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Patinka mūsų graikų romėnų imtynių prezidentas Andrejus Gribojedovas, kuris nenori užaukštinti mūsų sportininkų užimtų vietų ir sako, kad jų pagrindinis tikslas per kitų metų pasaulio čempionatą – kad, kiek galima daugiau mūsų atletų įvykdytų kvalifikacijas į olimpines žaidynes, o ten gal būt netgi kovotų dėl aukščiausių apdovanojimų.
 
Malonu, kad mūsų jauni imtynininkai pasižymi valia, charakteriu ir sportiniu pykčiu, o be šių savybių dvikovinėse sporto šakose nieko gero nepasieksi. Graikų-romėnų imtynininkai siekia savo užsibrėžto tikslo ir, tikiu, jį pasieks“. 

Julius Bliūdžius