Indrė Bubelytė: Salė man yra viskas
Devyniolikmetė moterų imtynių sportininkė Indrė Bubelytė Šiauliuose gyvena nuo penkiolikos metų. Pastebėjęs jaunos merginos iš Troškūnų (Anykščių rajonas) gabumus pirmasis sportininkės treneris Arvydas Krikščiūnas paragino vykti į Šiaulius ir siekti sportinės karjeros.
Ilgų svarstymų nebuvo
Buvau viena iš nedaugelio panelių, kurioms patikdavo kūno kultūros pamokos, sako Indrė. Merginos norą sportuoti pastebėjo imtynių treneris Arvydas Krikščiūnas ir pakvietė sudalyvauti imtynių turnyre.
Nuo trylikos metų Indrė pradėjo rimtai lankyti imtynių treniruotes. Mergina sako, jog ilgai nesvarsčiusi, ar tai mergaitiška sporto šaka, ar ne. Imtynės patiko, o ir sporto šakų didelio pasirinkimo gimtajame miestelyje nebuvo.
Varžybose merginą pastebėjo ir kiti treneriai, pradėjo raginti siekti sporto aukštumų. Taip prieš ketverius metus Indrė ir dar trys merginos iš Anykščių rajono atvyko į Šiaulius.
Pasiekimai
Esu dalyvavusi visur, išskyrus Olimpiadą, tarptautinių varžybų patirtį apibūdina Indrė. Svarbiausios pergalės imtynininkei du kartus iškovota trečioji vieta tarptautiniame FILA moterų imtynių turnyre.
Trenerių Aivaro Kaselio ir Vidmanto Žibučio auklėtinė pernai Lietuvos suaugusiųjų moterų imtynių čempionate ir Lietuvos jaunimo čempionate iškovojo pirmąsias vietas, Pasaulio suaugusiųjų čempionate pelnė 20 vietą, Europos suaugusiųjų čempionate 14 vietą, Europos jaunimo čempionate 15 vietą.
I. Bubelytė yra nacionalinės rinktinės narė, Lietuvos olimpinės rinktinės kandidatė, besirengianti 2012 metų Londono Olimpinėms žaidynėms.
Imtynininkė prasitaria, jog prieš trejus metus pirmąjį kartą nuvykusi į tarptautinį turnyrą jautėsi lyg iš kaimo, buvo nedrąsu ir nejauku. Dabar jau nekompleksuoja, jaučiasi lygiavertė su stipriausiomis pasaulio ir Europos imtynininkėmis.
Imtynininkė šį savaitgalį dalyvavo Vilniuje vykusiame Lietuvos suaugusiųjų imtynių čempionate. Nuo jame pasiektų rezultatų priklauso, ar sportininkai galės atstovauti šaliai
Europos ir pasaulio čempionatuose šiais metais.
Namai bendrabutis
Ketvirti metai Indrė mokosi Vijolių vidurinės mokyklos sporto klasėje, gyvena prie mokyklos įsikūrusiame bendrabutyje.
Ketvirtajame aukšte iš vieno vaikinų kambario sklinda tranki muzika, kitame kambaryje čiauška merginos, prausykloje džiūsta jaunųjų sportininkų skalbiniai. Toks bendrabučio gyvenimas, šypteli Indrė ir priduria, kad šiomis dienomis nekas, nes greičiausiai dėl šalčių trūko vamzdžiai ir vandens tenka atsinešti iš kieme stovinčios cisternos.
Į gimtuosius Troškūnus mergina grįžta retai. Darbo dienomis pamokos ir treniruotės, savaitgaliais varžybos. Net vasarą treniruočių ir varžybų maratonas nenutrūksta.
Penkiolikmetei merginai palikti gimtųjų namų nebuvo baisu, priešingai norėjosi ištrūkti į didesnį miestą.
Žinoma, pasiilgstu namų, artimųjų. Dažnai susiskambiname, kartais aš aplankau, kartais mane aplanko, sako imtynininkė.
Iš tų keturių merginų, atvykusių iš Anykščių rajono, ji liko viena. Dvi nepritapo, trečiai traumos sutrukdė siekti sportinės karjeros.
Ne svoris svarbiausia
Nors imtynių sporte sportininkai skirstomi pagal svorio kategorijas, I. Bubelytė sako, kad imtynininko svoris iš tikrųjų paskutinėje vietoje.
Svarbiausia technika, taktika, ištvermė ir greitis, sako Indrė ir kaip pavyzdį pateikia olimpinę čempionę japonę Saori Jošida. Ji nėra įspūdingo kūno sudėjimo, tačiau lygių jai nėra.
Indrė neigia mitą, jog moterų imtynės agresyvi sporto šaka. Jose nėra skausmingų veiksmų, priešininkės nelaužia viena kitai rankų ar kojų.
Salė man yra viskas, galėčiau joje gyventi, nusijuokia mergina, paklausta, ar nepabosta kasdienės treniruotės. Rutiną, jeigu tokia ir būna, atperka kelionės.
Dalyvaudama tarptautinėse varžybose Indrė aplankė nemažai Europos šalių. Didžiausią įspūdį paliko Gruzija ir Slovakija.
Ateitį sieja su Šiauliais
Indrė dvyliktokė, ir šie metai jai paskutiniai vidurinėje mokykloje. Per dieną kokius tris kartus išgirstu klausimą, kur žadu studijuoti, juokiasi Indrė.
Mergina norėtų studijuoti kūno kultūrą ir ateityje tapti trenere. Sėdimas darbas prie kompiuterio Indrės nevilioja.
Šiaulių palikti nenorėtų: Gaila būtų skirtis su puikiais treneriais, be to, pavyzdžiui, Vilniuje net nėra moterų imtynių.
IŠNAŠA: Imtynininkė prasitaria, jog prieš trejus metus pirmąjį kartą nuvykusi į tarptautinį turnyrą jautėsi lyg iš kaimo, buvo nedrąsu ir nejauku.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ |
