Mindaugas Mizgaitis Lietuvos imtynių čempionato kovas stebėjo iš šalies. Pekino olimpiados bronzos medalio laimėtojas pasiryžo operacijai, kad rudenį galėtų siekti kelialapio į Londono žaidynes.
„Jau metus mane kamuoja kojos skausmai. Nutariau, kad toliau šitaip tęstis negali ir traumuota koja neiškovosiu kelialapio į 2012 metų olimpiadą. Guluosi ant operacinio stalo”, – sakė graikų-romėnų imtynių atstovas M.Mizgaitis.
Nors 31-erių sportininkas nuo metų pradžios sezonui pradėjo rengtis Lenkijoje, bet sugrįžęs namo vis dėlto apsisprendė imtis radikalaus gydymo.
Šią savaitę sostinės Greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje sportininkui bus atlikta kelio operacija.
Ant imtynių kilimo M.Mizgaitis žengs po pusantro mėnesio truksiančios reabilitacijos.
Pirmasis nepriklausomos Lietuvos imtynininkas, prieš trejus metus iškovojęs olimpinį medalį Pekine, dėl įsisenėjusio skaudulio atsisakė dalyvauti ne tik šeštadienį Vilniuje vykusiame 65-ajame Lietuvos imtynių čempionate.
Svorio kategorijos iki 120 kg imtynininkas paprašė išbraukti jį ir iš šį pavasarį Vokietijoje rengiamų Europos pirmenybių dalyvių sąrašo. M.Mizgaičiui svarbiausias sezono startas bus rudenį Turkijoje vyksiantis planetos čempionatas.
Ten penki geriausi kiekvienos svorio kategorijos imtynininkai iškart gaus kelialapį į Londono žaidynes.
Apie būsimą operaciją M.Mizgaitis informavo ir Vokietijos „Nendingen” klubo, kuriam atstovauja penkerius metus, vadovus.
– Nusivylėte, kad dėl traumos praleisite žemyno pirmenybes? – „Lietuvos rytas” paklausė M.Mizgaičio.
– Praėjusiais metais Azerbaidžane iškovojęs Europos čempionato bronzą sau įrodžiau, kad galiu kovoti dėl aukščiausių apdovanojimų.
Galima buvo ir šiemet šturmuoti pakylą, tačiau nusprendžiau, kad neverta. Pagrindiniai mano konkurentai taip pat svarsto galimybę jėgas pataupyti pasaulio čempionatui.
Žodžiu, nusivylimo nėra, nes šį laiką panaudosiu svarbiausiam tikslui – spręsti įsisenėjusias sveikatos problemas.
Skauda ne tik koją, bet ir nugarą. Jei pradėčiau apie visus sopulius kalbėti, žmonės pamanytų, kad aš esu baisus ligonis. (Juokiasi.)
– Gal mąstote ir apie karjeros pabaigą?
– Visi sportininkai kartais apie tai pagalvoja, tik ne visi viešai kalba. Aš po nesėkmingo pasirodymo Atėnų olimpiadoje pasislėpęs save kaliau prie kryžiaus ir buvau nutaręs viską mesti. Tačiau po kurio laiko apsigalvojau.
Kai iškovojau medalį Pekine, sau sakiau, kad verta pasitraukti iš sporto aukštai iškelta galva, bet ir vėl persigalvojau.
Dabar manau, kad Londonas bus mano paskutinė olimpiada. Bet kaip viskas pasisuks, nežinau.
– Stebėjote Lietuvos čempionato kovas. Ar įžvelgiate, kurie dar imtynininkai gali būti kandidatai į 2012 metų žaidynes?
– Ne kartą kalbėta, kad lietuviai labai ilgai kopia į imtynių olimpą. Negalime lygintis su Azijos žemyno atstovais – jiems imtynės įaugusios į kraują.
Labai galingai pradėjo kautis Aleksandras Kazakevičius, Edgaras Venckaitis. Mano svorio kategorijoje džiaugiuosi Mariaus Grygelio pažanga.
Nors mane palaikysite optimistu, manau, kad jei šie sportininkai iškovos kelialapius, Londone jie sukurs sensacijų.
– Didelį šurmulį Lietuvos sporte sukėlė šiuolaikinės penkiakovės atstovės Donatos Rimšaitės apsisprendimas atstovauti Rusijai. Kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu?
– Mane viliojo anglai, žadėję apie 11 tūkst. litų algą per mėnesį. Tiesa, negaliu pasakyti, kad tai buvo rimtas pasiūlymas. Pokalbiai liko pokalbiais. Tačiau tikrai nebūčiau sutikęs keisti pilietybės.
Bet nekritikuosiu D.Rimšaitės apsisprendimo. Neįsivaizduoju, kodėl ji žengė tokį žingsnį. Manau, tai buvo asmeninės nuoskaudos, galbūt geri pinigai ar net meilė.
Aš nei smerkiu, nei palaikau Donatą.
– Prakalbote apie pinigus. Ar jų užtenka pasirengti būsimoms svarbiausioms šių metų varžyboms?
– Reikia kalbėti ne apie sportininkams skiriamas lėšas pasirengti čempionatams ar olimpiadoms, o algas. Jos beveik nekinta nuo 1991-ųjų.
Mūsų šalies atletai gauna tikrai varganus pinigus.
Kai visiems Lietuvoje aplinkui buvo gerai, mūsų atlyginimai neaugo, o kai atėjo sunkmetis, drastiškai sumažėjo.
Kas iš to, kad pasirengti olimpinėms žaidynėms žadama daugiau lėšų? Bet valgyti ar išlaikyti šeimą sportininkas turi iš algos, o ne iš pinigų, skirtų jam rengtis varžyboms.
Tai yra opiausia problema.
Modestas Krukauskas („Lietuvos rytas”)