Iš eksperimentinės graikų-romėnų rinktinės, kuri pirmąją balandžio savaitę Tamperėje, Suomijoje, dalyvavo Europos čempionate nebuvo tikimasi daug, svarbiausia – jaunimui įgyti patirties. Tiesa, rinktinės lyderių Mindaugo Ežerskio ir Mindaugo Mizgaičio pasirodymai išties nuvylė, bet paliko viltį, kad tai nebus bloga žadantys pranašai prieš Pekino olimpines žaidynes.

Graikų ir romėnų imtynių atstovai iki savo imčių turėjo kelias laisvas dienas, mat iki šeštadienio Tamperės Parodų ir sporto centre dėl žemyno čempionato medalių rungėsi moterys. Lietuva dailiosios lyties atstovių į čempionatą nedelegavo. Tuo tarpu Lietuvos laisvųjų imtynių rinktinė, kai atvykome į Temperę, jau krovėsi lagaminus ir ruošėsi skrydžiui namo.

Tampereje Europos čempionatas vyko antrą kartą, pirmąjį – 1987 metais. Šis trečias pagal dydį Suomijos miestas Lietuvai ypatingas todėl, kad čia 1965 metais pasaulio čempionu tapo Rimantas Bagdonas. Jis su LIF delegacija Tampereje viešėjo ir šįkart. R. Bagdonas, LIF garbės prezidentas, yra vienintelis lietuvių imtyninkas, tapęs planetos čempionu.

Sunkiasvoriui trūko ryžto

Graikų-romėnų imtynių rinktinės treneris Grigorijus Kazovskis buvo gerokai suirzęs jau po pirmųjų auklėtinių imčių. Treneris priekaištavo, kad imtyninkai nevykdė nurodymų, todėl imtys klostėsi ne taip, kaip norėjosi. Ypač G. Kazovskis buvo nusivylęs sunkiasvorio Mindaugo Mizgaičio imtimi su rusu Chasanu Barojevu.

Mindaugas apibūdinamas kaip imtynininkas, turintis neįtikėtinus duomenis, bet stokojantis charakterio. Karjeros duobių neišvengiantis M. Mizgaitis čempionato išvakarėse demonstravo neprastą formą, todėl iš jo buvo tikimasi labai daug.
Nors treneris Ruslanas Vartanovas užstojo imtyninką ir rado dėl ko pagirti, tarp delegacijos narių tvyrojo nusivylimo nuotaikos. Netrukus situacija kiek pragiedrėjo: olimpinis čempionas ir pasaulio vicečempionas Ch. Barojevas traiškė vieną varžovą po kito, kol atsidūrė finale. Taip M. Mizgaičiui atsirado galimybė kovoti dėl bronzos medalio paguodos turnyre. Tam reikėjo įveikti Turkijos ir Čekijos sportininkus. Deja. Imtis su turku Atilla Guzeliu buvo apylygė, nė vienam iš imtyninkų nepavyko atlikti sėkmingo veiksmo, todėl nugalėtoją lėmė burtai – paskutinįjį tašką pelnė turkas.

Mindaugas sakė, kad į Suomiją vyko išsikėlęs tikslą iškovoti olimpinį kelialapį, kad nereikėtų vykti į atrankinius turnyrus, kurie laukia gegužę. „Tikslo nepasiekiau, dėl to yra apmaudu. Pralaimėjau pasaulio lyderiams, tačiau galėjo ir geriau pasirodyti“, – netuščiažodžiavo sportininkas.

„Pirmoje kovoje pražiopsojau varžovo veiksmą, pradėjau neužtikrintai. Antroje – nepraleidau veiksmo. Nepraleidau, bet ir nepadariau, o sėkmė lydėjo varžovą.“ M. Mizgaitis negalėjo suprasti, kodėl Europos čempionatuose jam taip nesiseka. Šeštą kartą žemyno pirmenybėse dalyvavusio M. Mizgaičio geriausias pasiekimas – 7 vieta 2004 metais.

„M. Mizgaitis per pastaruosius metus pasikeitė. Pradėjo laimėti prieš asus, to anksčiau nedarė. Šiam Europos čempionatui taip pat buvo labai gerai pasiruošęs, tačiau trūko užsidegimo. Trūko ryžto imtis, reikėjo labiau varžovus provokuoti. Šiaip ar taip, imtys M. Mizgaicio varžovams nebuvo lengvos“, – teigė treneris R. Vartanovas.

Žvalgyba buvo trumpa

Mindaugas Ežerskis (96 kg) į čempionatą vyko žvalgybiniais tikslais. Olimpinį kelialapį rinktinės kapitonas jau turi, todėl Tamperėje jam svarbiausia buvo patikrinti savo pasirengimą ir įvertinti, kokios sportinės formos šiuo metu yra pagrindiniai varžovai. Pakeliui į Suomiją ir per kelias laisvas dienas Mindaugas atidžiai peržiūrėjo galimų varžovų imčių vaizdo įrašus, tačiau jaunojo turko, su kuriuo burtai suvedė pirmame etape, imčių įrašų lyg tyčia neturėjo.

Užsienio specialistai kraipė galvas nesuprasdami, kodėl M. Ežerskis taip blankiai atrodė kovodamas su kur kas mažiau patyrusiu Ahmetu Tacyldizu, kuris, tiesa, yra praėjusių metų pasaulio jaunimo čempionas. Itin kovingai nusiteikęs turkas laimėjo ir antrąją savo kovą, tačiau trečioje – patyrė traumą ir pasitraukė iš varžybų. Tai atėmė iš M. Ežerskio galimybę reabilituotis paguodos imtyse.

M. Ežerskis pasirodymo nedramatizavo, nors po kovos atrodė itin susikrimtęs. „Pirma kova man visuomet būna sunkiausia, o apie šį varžovą visiškai nieko nežinojau. Tregedijos nėra, ruošimės Pekinui ir šis pralaimėjimas užsimirš, tiesiog – apmaudu“, – teigė sportininkas.

Treneris R. Vartanovas sakė, kad varžovas atskleidė silpnąją M. Ežereskio vietą. „Gerai, kad ši silpna vieta atsiskleidė dabar, o ne olimpinėse žaidynėse. Dar turime laiko klaidoms taisyti. Manome, kad einame teisinga kryptimi ir, nors šįkart patirtas pralaimėjimas, Mindaugas iki žaidynių įgis geriausią formą.“

Sėkmingiausi pasirodymai

Sėkmingiausiai Europos čempionate pasirodė Svajūnas Adomaitis (60 kg) ir Vladimiras Lukoševičius (84 kg). Jiems vieninteliams Tamperėje pavyko pasiekti pergalę.

S. Adomaičiui, priešingai nei kitiems rinktinės nariams, burtai net keliose imtyse buvo neįtikėtinai sėkmingi, ir 23 metų sportininkas tuo pasinaudojo. Įveikęs portugalą Hugos Pasos, Svajūnas eliminavo ir vokietį Marnette’ą Heinzą. Apmaudžiai pralaimėjęs danui Hakanui Nyblomui, S. Adomaitis negavo teisės varžytis paguodos imtyse, mat danas pralaimėjo pusfinalyje.

„S. Adomaitis paskutinėje savo imtyje suklydo taip, kaip negali klysti ir kaip niekad neklysta – leido varžovui išstumti jį už kilimo. Nebūtų taip suklydęs, būtų laimėjęs kėlinį ir viskas būtų sprendęsi trečiajame kėlinyje. Nepaisant to, džiugu, kad Svajūnas demonstruoja stabilumą, pasiekdamas pergalių visuose turnyruose, kuriuose dalyvauja. Norėtųsi, kad tas stabilumas atneštų olimpinį kelialapį atrankos turnyuose“, – teigė R. Vartanovas.

„Gimnasto“ pravardę turintis lankstusis V. Lukoševičius nepaliko jokių šansų austrui Hannesui Haringui, tačiau nesugebėjo pasipriešinti gerokai vyresniam turkui Nazmi Avluca, kuris ir tapo čempionu. N. Avluca Europos čempionu yra tapęs ir 1996 bei 2004 metais, o 1999 – triumfavo planetos pirmenybėse. Paguodos turnyre Vladimiras įveikė bulgarą Ivaną Yabandzievą, bet pralaimėjo baltarusui Andrejui Baranovskiui ir liko per plauką nuo bronzos medalio.

„V. Lukoševičius nebuvo nusiteikęs pralaimėti, tačiau turko N. Avludžo patirtis žymiai didesnė. Vladimirui trūksta elitinių varžybų patirties. Vienas Europos čempionatas duoda daugiau patirties nei keli tarptautiniai turnyrai. Nesvarbu net jei vaikinai nelaimėjo. Jie pabuvo toje aplinkoje, stebėjo kitų kovas – tai taip pat labai daug“, – sakė rinktinės treneris R. Vartanovas.

Pralaimėjo, bet nenusivylė

Staigiausiu imtynininku Lietuvoje trenerių vadinamas Aleksandras Kazakevičius 74 kg svorio kategorijoje yra varžęsis Lietuvos čempionate ir tarptautiniuose turnyruose, tačiau ne Europos ar pasaulio čempionatuose. 74 kg kategorijoje olimpinį kelialapį jau yra iškovojęs Valdemaras Venckaitis, todėl jam buvo leista pailsėti, o šioje svorio kategorijoje Tamperėje buvo užregistruotas A. Kazakevicius, kuris olimpiniuose atrankos turnyruose varžysis sau įprastoje 66 kg kategorijoje.

Aleksandras pralaimėjo rusui Jevgenijui Popovui, nors pranašumo varžovas neįrodė. Imtyninkai surinko po lygiai taškų, tačiau, kaip ir M. Mizgaičio antros imties atveju, trečiojo kėlinio burtai pergalę lėmė Rusijos sportininkui. Labiausiai į akis krito tai, kad A. Kazakevičiui nė viename kėlinuke nepavyko sėkmingai sugriebti varžovo parteryje.

„Nepavyko atlikti veiksmo nei man, nei jam, bet jam pasiseke dėl burtų, – teigė A. Kazakevičius. – Didelių savo klaidų neįžvelgiu, išskyrus tai, kad rusas labai sėkmingai stojosi iš parterio. Dar prieš kovą žinojau, kad jis tai daro labai gerai, tačiau nepavyko jo sulaikyti. Galbūt masių skirtumas lėmė. Iš esmės imtimi esu patenkintas, būtų iškritę man palankūs burtai, būčiau laimėjęs.“ Galimybę varžytis dėl bronzos medalio Aleksandrui užkirto J. Popovo pralaimėjimas ketvirtfinalyje.

„A. Kazakevičius – sportininkas, kurio pralaimėjimu likome, ko gero, mažiausiai nusivylę. Aleksandras pralaimėjo, bet matėme, kad kova net nebuvo lygiavertė – Aleksandras ant kilimo atrodė galingiau ir agresyviau. Deja, dar kartą įsitikinome, ką imtynėse reiškia burtai. Kita vertus, burtais irgi reikia mokėti pasinaudoti“, – sakė R. Vartanovas.

Sėmėsi patirties

Europos suaugusiųjų čempionato debiutantas devyniolikametis Antonas Audickas (55 kg) iš turnyro pasitraukė pralaimėjęs baltarusui Ivanui Huzau. Įdomu, tai kad Antono šansą kovoti dėl bronzos medalio ir olimpinio kelialapio paguodos turnyre atėmė vietos numylėtinio suomio J. Haapamaki atliktas pergalingas veiksmas prieš I. Huzau ne paskutinėmis, o tiesiog paskutinę ketvirtfinalio imties sekundę. Kai žiūrovai klykė iš džiaugsmo, lietuviai griebėsi už galvų.

„A. Audicko varžovas – ne pats stipriausias imtynininkas, tačiau, matėme jį stovykloje, šiuo metu yra itin geros formos. Kita vertus, Antonas galėjo nugalėti, jei būtų įvykdęs trenerių nurodymus“, – komentavo R. Vartanovas.

Semtis patirties, o ne siekti rezultatų, į Tamperę vyko į ir Aleksejus Djakonovas (66 kg). Pralaimėjęs būsimajam vicečempionui rumunui Ionui Julianui Panaitui, Aleksejus nusileido ir paguodos turnyre italui Tiziano Corriga. „A. Djakonovas kovojo, tačiau nebuvo vidinio, psichologinio sprogimo, nebuvo noro įkąsti varžovui. Be to, Aleksejus lemiamu pirmos imties momentu prarado atidumą. Nors A. Djakonovas yra Lietuvos čempionas, akivaizdu, kad A. Kazakevičiui 66 kg kategorijoje jis dar nėra lygiavertis“, – sakė treneris R. Vartanovas.

„Laisvūnų“ pasirodymai

Lietuvos laisvųjų imtynių rinktinė čempionate pasirodė pagal savo galimybes. Rinktinė aiškaus lyderio neturi, o dauguma kandidatų dar labai jauno amžiaus. Labiausiai patyręs Vytautas Čiumakovas (60 kg) pirmąją kovą pralaimėjo bulgarui Anatoliui Guidea, kuris vėliau pusfinalyje pralaimėjo būsimajam čempionui iš Ukrainos. Galutinėje įskaitoje V. Čumakovas tarp 23 dalyvių užėmė 17 vietą.

Nepasisekė ir Mindaugui Rumbučiui (96 kg), kuris varžybas baigė pralaimėjęs Olandijai atstovaujančiui Zviadui Bidzišvili. Pastarajam tai buvo vienintelė pergalė turnyre. M. Rumbutis liko 16 vietoje (23 dalyviai).

Edgarui Voitechovskiui (74 kg) pavyko įveikti izraelietį Sivana Sadikova, tačiau antroje imtyje nusileido rusui Mahachui Murtazalievui. Paguodos turnyre Edgaras pralaimėjo ukrainiečiui Ibragimui Aldatovui, kuris savo pirmoje imtyje pripažino būtent M. Murtazalievo pranašumą. Šis Rusijos sportininkas tapo Europos čempionu, tuo tarpu E. Voitechovskis užėmė 9 vietą (23 dalyviai).

Komandinėje laisvųjų imtynių įskaitoje lietuviai užėmė 19 vietą (31 šalis), aplenkę tiek Latvijos, tiek Estijos komandą. Geriausiai čempionate pasirode Rusijos, Gruzijos ir Azerbaidžano „laisvūnai“. Moterų komandinėje įskaitoje daugiausia taškų surinko taip pat Rusijos atstovės, po kurių – Ukrainos ir Azerbaidžano imtynininkės.

Po metų

LIF yra arti tikslo, jog 2009 m. Europos čempionatas vyktų Lietuvoje. Europos imtynių federacija (CELA) jau pritarė Vilniaus kandidatūrai, tačiau galutinį sprendimą priims Tarptautinė imtynių federacija (FILA), kurios konferencija Įvyks gegužės mėnesį. FILA rinksis – Vilnius arba Antalija (Turkija).

Įdomu tai, kad Tamperėje danai jau dalino reklamines brošiūras apie pasaulio imtynių čempionatą, kuris 2009 m. rudenį vyks Danijoje. Europos čempionatas vyks kitų metų pavasarį, tačiau vis dar neaišku, kur jis vyks, nors pagal FILA nuostatus, čempionato šeimininkai turi būti paskelbti likus dvejiems metams iki varžybų.

Graikų-romėnų imtynės:

Sv. kat. Sportininkas Imtys/pergalės Vieta (dalyviai)
55 kg A. Audickas 1/0 18 (21)
60 kg S. Adomaitis 3/2 9 (27)
66 kg A. Djakonovas 2/0 24 (25)
74 kg A. Kazakevičius 1/0 19 (28)
84 kg V. Lukoševičius 4/2 9 (30)
96 kg M. Ežerskis 1/0 16 (27)
120 kg M. Mizgaitis 2/0 13 (22)
Bendra pasirodymas: 14/4 22 (37)