Šiandien savo eilinį gimtadienį žymi pasaulio imtynių čempionas Rimantas Bagdonas.
Ta proga dalinuosi Vilius Kavaliauskas pasakojimu apie nuostabų žmogų – Rimantą Bagdoną.
 
MANO DRAUGAS – PASAULIO ČEMPIONAS
 
Tiesą sakant, pasaulio čempionus pažįstu net kelis ir lai atleis triskart pasaulio čempionas Česlovas Jezerskas, kad dabar kalbėsiu ne apie jį. Nes Rimantas Bagdonas, taip pat imtynininkas ir PIRMASIS Lietuvos pasaulio čempionas – autoritetas net Česlovui.
 
Rimantas man paskambino 1986 metais – lankėsi Niujorke ir norėjo susitikti. Telefonu paklausiau kaip jį atpažinsiu – „Stovėsiu Penktoje aveniu prie Viešosios bibliotekos ir rankose laikysiu dėžę Utenos alaus…“ Visada džiaugiausi ta pažintimi. Nes jeigu jaunimui reikėtų pasakyti – į ką lygiuotis gyvenime, tai geresnio pavyzdžio už Rimantą nėra.
 
1941-tais jo tėvas buvo mokyklų inspektorius, bet tremiant per baisųjį birželį NKVD jo nerado. Tai išvežė dvimetį Rimuką su motina. Sibire praleido 15 metų, vaiku dirbo sunkiausius darbus. O tada motina pasakė: bėk į Lietuvą. Pirmus 150 km per taigą nuėjo pėsčias, vėliau – keitė traukinius. Į Lietuvą parsivežė jėgą ir atkaklumą. Viską, ko reikėjo atletui. Tik kai visus tarybinius paguldė ant menčių ir reikėjo vykti į užsienį, valdžia susigriebė – tai juk tremtinys, negalima. Taip Rimantas atsidūrė Ukrainoje. 1965-ais dalyvavo pasaulio čempionate Suomijoje ir tapo čempionu. Sekantis čempionatas vyko Amerikoje ir Rimantas būtų nesunkiai apgynęs čempiono vardą, bet iššaukė generolas iš CSKA: „Pernai mus apgavai, nuslėpei Sibirą“. Daugiau medalių užsienyje nesišvietė.
 
Iš to laikotarpio Rimantui liko unikalus meno kūrinys – 1963 m. Maskva ruošė ideologinę dovaną – atleto skulptūrą prie JT rūmų. Dailininkui tiko Rimanto figūra, bet pozuoti skulptūrai pritrūko laiko. Liko tik paveikslas, kurį Rimantui nežinant pakabino Ukrainos nacionaliniame muziejuje. Draugai padarė siurprizą – atvežė iš Kijevo portreto kopiją.
 
ŠIANDIEN R. Bagdono gimtadienis – 86-metis. Žinau, kad Rimas ryte bėgiojo prie Žaliųjų ežerų. Jis puikios formos. Rimantas ir labai principingas – pirmajam pasaulio čempionui buvo daug pagundų (būti apspistam, pagerbtam, apmokėtam nelabai dorų kėslų turinčių žmonių). Vietoje to Rimantas važinėja po mokyklas, rengia savo vardo tarptautinį turnyrą jaunimui, o Šiauliuose turi net savo vardo imtynių salę. Toks Rimantas – kietas lietuvis.