Savaitgalį vykusiame „Druskininkai Cup“ turnyre žiūrovai ne tik stebėjo intriguojančias dvikovas (ypač finalų dieną), bet ir tapo jautrios akimirkos liudininkais. Po paskutinės kovos Vidmantas Žibutis nusikabino nuo kaklo švilpuką bei nusiėmė teisėjų dviejų spalvų rankogalius ir simboliškai padėjo ant imtynių kilimo. Kurorte baigėsi virš trijų dešimtmečių trukusi imtynių teisėjo-tarptautininko karjera. Praeityje daugkartinis šalies graikų-romėnų imtynių čempionas gegužę atšventė šešiasdešimties metų jubiliejų. Tuo pačiu pastarasis gimtadienis reiškė ribą, kuomet nepratęsiami tarptautinės UWW imtynių kategorijos teisėjo įgaliojimai.
„Žinoma liūdna. Daug pamatyta, keliauta, daug įvairių pažinčių. Teisėjo darbas paįvairino gyvenimą, savotiškai pratęsė mano sportinę karjerą. Nuo to laiko, kai peržengiau imtynių salės slenkstį, tik du kartus nesu gyvai dalyvavęs Lietuvos čempionatuose. kartą, dar būdamas sportininku negalėjau išvykti iš kariuomenės, o antrąsyk šiemet, kuomet dėl dubens traumos likau gydytis namuose“, – apie užplūdusią nuotaiką ir aistrą dar vaikystėje pasirinktai sporto šakai pasakojo Vidmantas Žibutis.
Nors dėl amžiaus limito Vidmantas negalės teisėjauti aukščiausio rango varžybose, tačiau nuo imtynių sporto jis nežada atitolti.
„Nesiruošiu sudėti ginklų, bus laiko daugiau dėmesio skirti Lietuvoje vykstančioms varžyboms. jei tik galėsiu, visur vyksiu, padėsiu, konsultuosiu“, – žadėjo 31 metus teisėjavimui skyręs šiaulietis.
Vidmantas teisėjo debiutas įvyko 1988-ais metai, kuomet buvo pakviestas padirbėti šalies čempionate, o į tarptautinius vandenis įplaukė po šešerių metų.
„Pamenu, tvirtas pozicijas Tarptautinėje imtynių federacijoje, kuri tuomet vadinosi FILA, turėjo Michailas Rybakovas, pakankamai matomas imtynių teisėjų bendruomenėje buvo Albinas Sodaitis. Aš su Evaldu Maldele perėmėme iš jų estafetę. Mano pirmos varžybos – Medvedžio turnyras Baltarusijoje 1994-tų metų pavasarį. Nuo tos akimirkos taip ir arėme su Evaldu apie dvidešimt metų, kol teisėjų tarptautininkų gretas papildė jaunimas. Tik 2014 metais UWW licenciją gavo Vilius Adomaitis, vėliau prisijungė Nerijus Peleckis, Marius Baranauskas, Tomas Gricius ir Karolis Lukomskis. Kuomet yra tokia komanda, kur kas lengviau suderinti išvykas ir, be to, darbdaviai žiūri palankiau. Juk čempionatai ir turnyrai vyksta ne vieną dieną“, – prisiminimais ir patirtimi dalinasi V. Žibutis. – Ir pačiam ilgam išvykti nesmagu – nuo 1983 metų treniruoju vaikus „Atžalyno“ sporto centre, negaliu jų ilgesniam laikui palikti be priežiūros.“
Vidmantui šypsnį sukėlė klausimas apie teisėjo uždarbį.
„Kaip sakiau, vienintelis uždarbis yra geros emocijos ir susitikimai su kolegomis. O kalbant apie finansus, tai dar savus tenka pridurti. Čia tikrai nėra biznio“, – atrėžė V. Žibutis.
Valdas Malinauskas