Paulius Matulevičius (ve.lt)
Jau šį šeštadienį ir sekmadienį Klaipėdoje, LCC Tarptautinio universiteto sporto salėje (Kretingos g. 36), vyks 77-asis Lietuvos imtynių čempionatas. Dvi dienas vyks graikų-romėnų, laisvųjų imtynių ir moterų imtynių dvikovos.
Šeštadienį ir sekmadienį varžybų pradžia – 10.30 val.
Oficialus varžybų atidarymas šeštadienį – nuo 16.30 val.
Planuojama, kad šeštadienį laisvųjų imtynių ir moterų finalinės kovos prasidės nuo 17 val., sekmadienį nuo 16 val. – graikų-romėnų imtynių finalinės kovos.
Imtynes.lt skelbia, kad Lietuvos imtynių federacijos akys į Klaipėdą pakrypo dėl kelių priežasčių. Paskutinį kartą pagrindinės šalies imtynių varžybos čia vyko 1997-aisiais metais, todėl dar kartą nepastebėti gražaus pajūrio miesto būtų nepadoru. Juolab kad organizatoriai pažadėjo čempionatą paskaninti ypatingomis pramogomis.
Po Nepriklausomybės atkūrimo klaipėdiečiai išugdė ne vieną tarptautinio lygio „klasiką“ ir „laisvūną“.
Pakanka paminėti praeitų metų pasaulio čempionato prizininko Manto Knystauto vardą.
Nepaisant to, kad Klaipėdoje gan seniai vyko šalies čempionatas, imtynių sporto gyvenimas čia kunkuliavo visu gražumu.
Klaipėdiečiai kasmet rengia tarptautinius pripažinimo sulaukusius turnyrus „Mūsų viltys“ bei skirtus Kariuomenės ir visuomenės dienai paminėti, čia nuolatos vyksta įvairių amžiaus grupių imtynių čempionatai ir taurės varžybos.
Uostamiesčio organizatorių vadybiniai gebėjimai ryškiausiai nuskambėjo 2017-aisiais, kuomet buvo surengtas gausybę teigiamų atsiliepimų sulaukęs Pasaulio kariškių imtynių čempionatas.
Visos minėtos aplinkybės lėmė sprendimą čempionato organizavimo vadeles perleisti klaipėdiečiams.
„Vakarų ekspresas“ Lietuvos čempionato išvakarėse pakalbino prieš pusšimtį amžiaus Klaipėdoje, Lietuvoje ir tarptautiniuose turnyruose dominavusį laisvųjų imtynių atstovą Arsenijų Jefišovą. Jam vasario 15 dieną sukaks 77-eri.
Pastaraisiais metais jį Klaipėdos sporto bendruomenė labiau žino kaip sambo imtynių specialistą ir tarptautinės kategorijos sambo imtynių teisėją, tačiau verta paminėti, kad A. Jefišovas 1969-1976 metais dominavo tarp laisvųjų imtynių atstovų – buvo čempionas (išskyrus 1970 metais, kuomet liko trečias).
Arsenijau, Jūs gimėte Krakės miestelyje netoli Kėdainių. Prisiminkite, kada ir kaip jūsų keliai pasuko į Klaipėdą?
Mano tėvai 1953 metais atvyko gyventi į Klaipėdą. Priežastis paprasta – reikėjo darbo, kadangi mūsų šeimoje – 10 vaikų, tad reikėjo užsidirbti maistui. Mano tėvo brolis jau gyveno Klaipėdoje ir mūsų šeima taip pat čia atvyko.
Kaip susidomėjote laisvosiomis imtynėmis?
Iš pradžių Klaipėdoje aš lankiau lengvąją atletiką – bėgiojau krosus, o 1959 metais pradėjau lankyti laisvąsias imtynes pas trenerį Ričardą Eimontą. Jis su Petru Albekiu Klaipėdoje įsteigė laisvąsias imtynes. Vėliau, apie 1961 metus, atvyko Robertas Kusas ir jie dirbo kartu.
Aš pats treneriu pradėjau dirbti 1968 metais. Iš pradžių man suteikė pusė etato. Treniruočių vietos nuolat keitėsi.
Pamenu, kad iš pradžių treniruotės vyko prie tuometinės „Baltijos“ laivų statyklos esančioje nedidelėje – maždaug 6 m pločio ir 6 m ilgio – salikėje. Dušinės buvo kūrenamos malkomis, tad dažnai tekdavo praustis ir po šaltu vandeniu.
Vėliau mus perkėlė į „Žalgirio“ sporto rūmus, sporto salė buvo apie 30 kvadratinių metrų, bet dirbome, ruošėme sportininkus.
Dar po kiek laiko mus perkėlė į Politechnikumo sporto salę. Ten jau vietos buvo daugiau – apie 60 kvadratinių metrų. Galėjome ir pažaisti krepšinį.
Dar po kiek laiko treniruotės persikėlė į Dubysos gatvėje buvusios sporto salės patalpas, bet buvo problema – nebuvo įrengta tualetų. Sportininkai atlikti reikalus turėdavo bėgti tiesiog į krūmus…
Apie 1974 metus imtynininkai persikėlė į dabartinę „Žemynos“ gimnaziją ir čia imtynininkai treniruojasi iki šiol.
Klaipėda per daugelį metų paruošė didžiulį būrį Lietuvos čempionų – nuolat Lietuvos laisvųjų imtynių čempionatuose nugalėtojais tapdavo apie 5 sportininkus.
Jūs išugdėte ir dabar Klaipėdoje laisvųjų imtynių treneriais dirbančius Sergejų Kasimovą, Vytautą Baltuonį bei Olegą Voitechovskį. Turbūt malonu, kad jie sėkmingai tęsia jūsų pradėtus darbus?
Žinoma, smagu, kad laisvųjų imtynių tradicijos tęsiamos ir auklėtiniai pasiekia aukštumų.
Aš pamenu, kad kovoti ant kilimo baigiau tada, kai per varžybas nusileidau savo auklėtiniui – buvusiam Lietuvos kariuomenės vadui, dabartiniam Seimo nariui Arvydui Pociui. Trenerio darbas gerai yra atliktas tada, kai jį pranoksta auklėtiniai.
Tiesa, buvo metas, kai Klaipėdoje dėl reformos laisvųjų imtynių užsiėmimai buvo panaikinti ir tuomet aš jaunimą pradėjau mokyti sambo imtynių subtilybių.
Būrys mano auklėtinių tapo pasaulio ir Europos prizininkais, tarp jų – Mindaugas Laurinaitis (Europos vicečempionas), Romas Danilevičius (pasaulio jaunimo čempionas), Marius Rudnickas (Europos jaunimo prizininkas), Aivaras Macijauskas (Europos jaunimo vicečempionas), Vidas Pocius (Europos jaunimo pirmenybių bronzos medalininkas), Rostislavas Jefišovas (pasaulio jaunimo vicečempionas), Gintaras Katkus (kovinio sambo Europos prizininkas) ir kiti.
2013 metais Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės buvote apdovanotas garbės raštu už indėlį į Lietuvos sportą. Turbūt tai vienas malonesnių prisiminimų?
Visada malonu, kai įvertina ir apdovanoja. Kai dirbi iš širdies, tada pasieki ir rezultatų. Taip yra ne tik sporte, bet ir gyvenime. Pamenu, kad tada prezidentė man pasakė: „Nesvarbu, ar tai olimpinė sporto šaka, ar ne, juk per apdovanojimų ceremoniją vis tiek į viršų yra keliama ta pati Lietuvos vėliava.“ Nereikia nuvertinti nė vienos sporto šakos.
