Lietuvos imtynių federacija surengė seminarą „Trenerių ir kitų sporto specialistų kvalifikacijos tobulinimas“.
Seminaro metu Druskininkuose 50 šalies trenerių bei teisėjų klausėsi įvairių sričių lektorių paskaitų. Pagrindinė seminaro mintis – padėti treneriams spręsti vaikų užimtumo problemas, todėl viena renginio organizatorių Ginta Šapokas neslėpė, jog ilgai ir sunkiai derėjosi su paklausiais lektoriais, kurie gebėtų padėti treneriams atsikratyti stereotipų ir nukreiptų juos novatoriškais keliais, paremtais šiuolaikinėmis mokslu pagrįstomis studijomis.
„Nesinorėjo seminaro dėl seminaro, todėl su lektoriais ieškojome naudingų temų treneriams, kurie dirba su vaikais, – pasakojo G.Šapokas. – Imtynėms išties sunku konkuruoti su žaidybinėmis sporto šakomis ir, apskritai, veiklų pasirinkimas yra didelis, todėl mūsų treneriams reikalinga kvalifikuota pagalba, norint pritraukti vaikus į imtynių sportą.“
Seminaras – proga ruoštis netikėtumams
Lietuvos imtynių federacijos projektų vadovė pastebėjo, kad treneriai, nebūtinai imtynių, pandemijos metu pasimetė ir akcentavo vaikų dėmesį į monotonišką fizinį darbą, kurį vaikai savarankiškai nenoriai atlieka. Todėl į seminarą buvo pakviesta lektorė, kuri suteikė žinių, kaip mėginti dirbti nuotoliniu būdu įvairių programėlių bei aplikacijų pagalba. Lektorė Snieguolė Matulienė dėstė paskaitą tema „Informacinių komunikacinių technologijų galimybės vykdant neformalųjį ugdymą nuotoliniu būdu“. Savo pranešimuose profesorė atkreipė dėmesį į informacijos pateikimo būdus, pasakojo apie populiarių programėlių, tokių kaip ZOOM, Google Meet ar Livestorm pritaikymą pamokoms ir seminarams internetu.
„Per pastaruosius metus treneriai ir dėstytojai, kurie dalyvauja, tarkim, neformalaus ugdymo programose, jau spėjo susipažinti su bazinėmis populiarių programėlių funkcijomis, tačiau dažnus jų išnaudoja tik labai mažą procentą tokių programėlių galimybių. Savo paskaitose nagrinėjome papildomus, mažais naudojamus įrankius, kurie palengvintų trenerių darbą, o vaikams, savo ruožtu, informacija būtų suprantamesnė“, – aiškino S.Matulienė.
Antra dalis buvo skirta fizinį aktyvumą skatinančių programėlių analizei. Pasak profesorės, vaikus sudėtinga išlaikyti prie kompiuterių monitorių, nes jiems paprasčiausiai norisi veiklos ir įvairovės. Pabėgti nuo monotoniškų užsiėmimų mėginama pritaikant fizinį aktyvumą matuojančias programėles. Šiuo metu rinkoje yra begalė įvairių programėlių, neretai vaikai ir dėstytojai pasimeta renkantis tinkamus įrankius. Seminaro metu buvo apžvelgta dešimt populiariausių programėlių, analizuojami jų trūkumai ir privalumai.
M.Ežerskis: iki tikslo – tūkstančiai valandų
Lektorius Mindaugas Ežerskis yra ne tik Lietuvos graikų-romėnų imtynių rinktinės treneris, bet ir pasaulio bei Europos čempionatų prizininkas. Prieš dešimtmetį olimpietis tuometinėje Lietuvos kūno kultūros akademijoje apsigynė biologijos mokslų daktaro disertaciją, savo sukauptą žinių bagažą treneris panaudojo dėstomoje temoje „Treniravimo ypatumai, atsižvelgiant į vaikų fizinio vystymosi etapus“.
Du Mindaugo sūnūs lanko imtynių pratybas, domisi kitomis sporto šakomis, todėl savo požiūrį seminare dėstė remdamasis ne tik mokslo, bet ir asmeninės patirties analize.
Mindaugas Ežerskis savo pranešime atkreipė dėmesį į kantrybę, kurią privalo išsilavinti treneriai dirbdami su vaikais, siekiančiais aukštesnių rezultatų. „Kad pasiekti aukščiausią meistriškumą lygį imtynėse, reikia maždaug 10 tūkstančių treniruočių valandų. Jeigu mes treniruojamės 3-4 valandas per dieną, tai mums reikės maždaug dešimties metų apčiuopiamam rezultatui pasiekti“, – teigė šalies graikų-romėnų imtynių rinktinės treneris. Savo teiginius jis pagrindė moksliniais neurologo Danieliaus Levitino, psichologo K.Andero Ericssono atliktais tyrimais.
Tačiau ilgajame laikotarpyje, teigė lektorius, yra pagrindo rastis rutinai, dėl kurios nemažas vaikų skaičius palieka sportą. Todėl mokslininkas suskirstė jaunų imtynininkų raidą į kelis etapus, kuriems taikytinos skirtingos ugdymo programos.
„Visos šios problemos yra sprendžiamos, tačiau svarbu ugdymo programoms suteikti mokslinį pagrindą, atsižvelgti į augančių vaikų individualius skirtumus, užkirsti kelią pervargimui ir vengti reikalavimo „laimėti dabar“. Svarbi yra savalaikė trenerių ir specialistų konsultacija ir palaikymas“, – reziumavo M.Ežerskis.
M.Ežerskis neapsiribojo tik vaikų ir jaunimo problematika. Jis priminė visiems žinomą tiesą – anksčiau ar vėliau atletai baigia sportinę karjerą, po kurios neretas susiduria su naujais iššūkiais. Pagrindinės problemos, kurios negali būti ignoruojamos, yra kūno svorio padidėjimas, buvusių traumų pasekmės, širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai ir psichologinis nestabilumas.
Seminare taip pat buvo daug diskutuota plataus, įvairaus kryptingumo ir visapusiško treniravimo, vaikų „nutekėjimo“, brendimo skirtumų ir jau subrendusio atleto lavinimo uždavinių temomis.
Linksmi žaidimai su sporto psichologu
Bene kiekvienas treneris susiduria su vaikų ir jaunimo fizinio aktyvumo skatinimo problemomis. Dažnam pedagogui sukauptas informacijos bagažas išsisemia, tuomet užsiėmimai tampa monotoniški bei nuobodūs, vaikai pradeda dairytis naujovių ir bent laikinai randa jas kitose veiklose. Šią ir kitas temas nagrinėjo sporto psichologas Andrius Liachovičius.
Specialistas gausiais susirinkusiems imtynių treneriams dalino patarimus apie „smagų sportą“, analizavo sociometrinius tyrimus, diskutavo apie trenerių dalyvavimo pratybose reikšmę. Klausytojus domino atsakymai į klausimus, kodėl vaikai nustoja sportuoti, ar už užduočių nevykdymą ir taisyklių nepaisymą baudos turėtų būti taikomos ir, jei taip, tai kokios, buvo modeliuojamos konfliktinės situacijos, pralaimėjimų ir grįžtamojo ryšio reikšmės.
Seminaro dalyviai buvo supažindinti su „tinkamo motyvavimo“ sąvokomis, jiems buvo pasakojama apie teisingą „signalo perdavimą“, tai yra, bendravimo būdus ir jo svarbą, išgirdo atsakymus į emocijų valdymą, motyvaciją, tobulėjimo kelią, buvo mokomi bendravimo su vaikais įgūdžių.
Renginį pagyvino nuotaikingi praktiniai darbai, kurio metu žaidimo forma buvo pateikiami neįmantrūs klausimai, o dalyviai, pasitelkę fantaziją ir logiką, privalėjo rasti tinkamus atsakymus.
„Žaidimas akivaizdžiai parodė, kad gan nesudėtingus atsakymus ieškome eidami sudėtingais keliais. Esame susispaudę ir šabloniški, kuomet tereikia į situacijas pažvelgti globaliau, darome klaidą – pasikliauname stereotipais. Tačiau seminaro dalyviai vis tiek surado atsakymus, tik šiek tiek laiko teko sugaišti. Žaidimai parodė, kad tobulėti reikia mums kartu, ne tik vaikams, bet ir treneriams“, – šypsojosi A.Liachovičius.
Dopingas sporte – be ateities
Ne pirmą kartą į Lietuvos imtynių federacijos renginius kviestos viešnios iš Lietuvos antidopingo agentūros aiškiai ir išsamiai papasakojo apie savo misiją – apsaugoti pagrindinę sportininkų teisę dalyvauti sportinėje veikloje nevartojant dopingo ir tokiu būdu stiprinti sportininkų sveikatą, sąžiningumą ir lygybę, užtikrinti sporto konkurencinės aplinkos skaidrumą, įgyvendinant draudžiamų preparatų vartojimo prevencijos programas.
Antidopingo švietimo ir informacijos centro vadybininkė Rima Valentienė bei teisininkė Erika Petrutytė pasakojo apie pavojus, vartojant draudžiamus preparatus ir atsakomybę.
Klausytojams buvo priminta apie savikontrolę, perkant Draudžiamame sąraše esamus vaistus bei papildus, kuriuos galima įsigyti vaistinėse arba prekybos tinkluose.
„Reikėtų saugotis šūkio: „Natūralu. Saugu. Greiti rezultatai“, nes papildų kompanijos nėra stipriai kontroliuojamos, tai yra, niekada negali žinoti ką vartoji. Gali būti aptikta uždrausta medžiaga Jūsų vartojamuose „natūraliuose“ papilduose, – pasakojo lektorės. – Visi medikamentai turi šalutinį poveikį ir jų vartojimas, kai Jūsų organizmui jie nėra reikalingi, gali pridaryti didelės žalos kūnui bei sužlugdyti sportinę karjerą“.
Lektorės atkreipė dėmesį į paplitusius metodus, kurie „administruoja“ medžiagas ar manipuliuoja sportininko fiziologija ir taip pat gali daryti neigiamą įtaką kūnui. Pavyzdžiui, kraujo dopingas, įskaitant kraujo perpylimą, kuris pakeičia kraujo kryptį bei perneša deguonį, kad kūnas ilsėtųsi. Tai gali sukelti širdies nepakankamumą, insultą, pridaryti žalos inkstams bei padidint kraujospūdį. Gali atsirasti problemos su krauju – infekcija, apsinuodijimas, baltųjų kraujo ląstelių perkrova bei trombocitų sumažėjimas.
Taip pat išsamiai buvo kalbėta apie steroidų, stimuliantų, maskuojančių agentų, žmogaus augimo hormonų (HGH) bei narkotinių medžiagų poveikį ir žalą.
Buvo pateikti pavyzdžiai, kuomet draudžiamų preparatų vartojimas įtakojo plikimą, riziką susirgti kepenų, širdies ir kraujagyslių ligomis, sumažėjusį seksualinį pajėgumą ir net impotenciją. „Moterims storėja balsas, sutrinka menstruacijų ciklas, išsiplečia klitoris, kamuoja nemiga, gali išsivystyti akromegalija ir panašiai“, – grėsmes įvardijo specialistės.
Lekcijos pabaigoje dalyviai gavo atsakymus į nuobaudas už Antidopingo kodekso nesilaikymą, buvo paminėti Lietuvos sporte nuskambėję blogosios praktikos pavyzdžiai.
„Situacija tokia, kad yra būdų mėginius išlaikyti gan ilgą laikotarpį, todėl nešvarios pergalės išryškės, tai tik laiko klausimas. Todėl pagalvokime visi, ar verta rizikuoti dėl vienadienės šlovės“, – paskaitą retoriniu klausimu užbaigė lektorė Erika Petrutytė.
Valdas Malinauskas
Autoriaus nuotraukose – sporto specialistų seminaro Druskininkuose antra diena su sporto psichologu Andriumi Liachovičiumi.
