Du epizodai iš Europos imtynių čempionato prizininko Kristupo Šleivos sportinio gyvenimo
Prieš trejetą metų Vengrijoje Europos U23 čempionato kvalifikacija Kristupą suvedė su gruzinu Ednaru Šavadze. Kol pirmame kėlinuke Šleiva ieškojo savo veiksmo, gruzinas pabėgo 4:0. Antra dalis taip pat nieko gero nežadėjo – vos per 20 sek praleidžia keturbalį „petį”. Šoninis teisėjas užpildo paskutinę eilutę, jam akivaizdi pergalė aiškia persvara ir reikalas baigtas. Jis, matomai, per mažai matė Šleivos cirkų. Lietuvis iš žaidimo neišėjo – Kristupas spėja perversti gruziną ir grįžti į kovą su trenksmu. Kaip Kristupas pririnko dar virš dešimties taškų, nerašau, viską parodo vaizdo įrašas. Tačiau dėmesio vertas finišas. Likus 5 sek varžovai stovi be kontakto. Kristupas Šleiva captelėjo gruzino ranką ir elementariausią pervedimą pagardina varžovo ridenimu. 14:13. Fantastika. Vėliau daug kartų persukau vaizdą. Mėginau suprasti, kaip jis ruošiasi lemiamai atakai, kokia chemija verda jo smegenyse. Dešimt sekundžių iki lemiamo šturmo Kristupo mimika rodė susitaikymą. Bet tai tik išorė. Vidus virė ir garo katilas sprogo tuomet, kai to reikėjo jam. Ne velnio nesupratau, tai planas ar spontaniškas, intuityvus ėjimas. To niekas nesupranta. Gal ir jis pats.
Tarptautinė imtynių federacija (UWW) šią dvikovą pripažino geriausia čempionato dienos kova.
Tačiau aštuntfinalio grumtynės parodė ir purviną reginio pusę. Kitame etape Kristupą burtai suvedė su vengru Ottu Losoncziu. Ant Szombatelio „Savaria” arenoje patiestų kilimų panevėžietis penkias minutes puikiai tvarkėsi su savo oponentu iš Budapešto ir ruošėsi paskutinei atakai. Ilgas metimas per petį kiek strigo, tačiau Kristupas veiksmą atliko iki galo. Maža to, vengro mentės kelioms akimirkoms buvo pripaustos prie kilimo. Švilpukas tyli. Tuo tarpu parteryje Losonczis pasidarbavo dilbiu ir prispaudė atakuojančio lietuvio kaklą. Teisėjai įkyriai nepastebėjo smaugimo, o kovą sustabdė tik po Kristupo signalo. Medikai atgaivino trumpam sąmonės netekusį Kristupą, tačiau jų verdiktas buvo griežtas – lietuvis tęsti kovos negali. Ir visa tai, likus nepilnai minutei iki susitikimo pabaigos! Tuo metu švieslentė rodė rezultatą 11:6 K.Šleivos naudai. Deja, Kristupas pralaimėjo Losoncziui, teisėjui, salės spaudimui ir vengrų medikams.
Ne vienam po tokių dvikovų norisi plaukus nuo galvos rautis. Kristupas neverkšleno ir nekaltino aplinkybių. Nespjovė į imtynes ir neišvyko pas anglus. Savaip suvokė sportinės būties trapumą ir toliau ėjo patikrintu keliu, kuris vedą per pragarišką darbą imtynių salėje. Ar aš žinau kodėl? Manau, atsakymas slypi penkiose sekundėse. Penkiose kovoje su gruzinu pažabotose sekundėse, skiriančiose nusivylimą nuo laimės akimirkų. Kai pakerta kojas, trūksta kvapo, kai akyse žvaigždės raibuliuoja, o begalinis skausmas surakina sumedėjusias rankas. Kai liežuvis prilimpa prie gomurio ir kai visos jėgos paliktos 12X12 m teritorijoje, lieko protas, duodantis komandas tavo veiksmams. Sugebėjimas bent trumpam mintyse panardinti galvą į šaltą vandenį, atvėsinti sąmonę, paklusti protui ir priimti sprendimą vos per penkias sekundes! Tai taip trapu. Bet tai įmanoma. Tereikia šiokių tokių pagalbinių priemonių – sporto salės, treniruočių partnerių, juodo darbo, noro ir tikėjimo. Pabandykite, rezultatą rasite penkiose sekundėse, kurių prireiks lemiamai atakai. Dėl tos imtynių treniruotėse užgimusios vertybių mugės, kuri galiausiai, fokusuojasi į penkias sekundes, Kristupas nekeitė krypties. O kaip kitaip tapsi Europos prizininku?
Valdas Malinauskas