Prieš čempionatą buvo viešai skelbiamos pagrindinės intrigos. Karštesnės dvikovos turėjo vykti graikų-romėnų imtynių stiliaus svorio kategorijoje iki 87 kilogramų. Taip ir įvyko. Dramatiškose grumtynėse Eividas Stankevičius iškovojo čempiono titulą. Trumpas pokalbis po finalinės dvikovos.
Eividai, visų pirmą sveikinu su pirmuoju šių metų trofėjumi. Ką jis tau reiškia?
Taip jau yra, kad šiame svoryje yra trys lygiaverčiai varžovai. Kiekvienas nori karaliauti, siekti tikslų, kurių pagrindinis – kova dėl olimpinio kelialapio. Vasarą visi turėjome šansą vykti į pasaulio čempionatą Kazachstane, kur vyko bilietų į Tokiją dalybos. Bet, pirmiausia, reikėjo išsiaiškinti, kuris gi iš mūsų vertas vykti į Nur-Sultaną. Treneriai surengė kontrolines dvikovas Suomijoje, teisėjavo taip pat vietiniai tarptautinės reikšmės teisėjai. Dukart pralaimėjau Laimučiui Adomaičiui. Jis iš pasaulio čempionato grįžo tuščiomis. Dabar vėl viskas prasidėjo iš naujo. Laimėjau šalies čempionatą, šiek tiek atslūgo įtampa, atsirado didesnis pasitikėjimas savimi.
Kovą dėl pirmo numerio su Laimčiu Adomaičiu prisimeni kaip košmarą ar priėmei be emocijų?
Iš esmė metai buvo sėkmingi – atsirinkau į Europos žaidynes, tapau penktas Europoje, laimėjau Lietuvos čempionatą ir neblogai kovojau turnyruose. Visgi, dėl įtemptų treniruočių patyriau kelias traumas, įplyšo kairės kojos vidinis raištis ir išsisukau dešinės rankos nykštį ir pasigavau alkūnės uždegimą, gydžiausi. Nepaisant šių nemalonumų, negalvojau, kad pralaimėsiu, buvau tikras, kad darysiu savo kovą, tačiau jis labai gerai padirbėjo, studijavo, išnagrinėjo mane, žinojo, ką aš darau. Susidarė toks vaizdas, kad jis treniruotėse sutelkęs dėmesį pergalei prieš mane, o ne tam, kad atsirinktų į olimpines žaidynes. Aš taip pat ieškojau jo kovų įrašų. Radau gal kokių 4-5 metų senumo, net neišeina lyginti su tuo, kaip jis dirba dabar. Apskritai, prieš pasaulio čempionatą buvau per daug pasitikintis savimi, pridariau klaidų, kurias Laimutis, pasitelkęs patirtį, išnaudojo pergalei pasiekti. Dabar, jei matėte, pakeičiau taktiką, nesiveliu į nesąmones.
Sutinki, kad dėl Laimučio Adomaičio pergalės abejonių nėra, ji buvo sąžininga?
Nėra abejonių, pats prisigrybavau. Jis buvo protingesnis, išnaudojo patirtį.
Kas tavęs laukia po iškovoto Lietuvos čempiono titulo. Pasiruošimas Europai ar akcentas atrankos į Tokiją turnyrams ir ar apie tai kalbėjote su rinktinės treneriu Mindaugu Ežerskiu?
Kol kas neaišku. Viskas susidėlios po turnyro Thor Master Danijoje, kuris vyks po savaitės. Toks ir buvo susitarimas – viskas daugmaž paaiškės po dviejų varžybų. Tuomet bus viskas aiškiau ir kiekvienas galėsime planuoti ateitį. Galima sakyti, atlikau tik pusę darbo.
Situacija svoryje iki 87 kilogramų Lietuvoje tokia – kol kas dar nesibaigė kova tarp tavęs, Juliaus Matuzevičiaus ir Martyno Nemsevičiaus. Laimučio ketinimai neaiškūs, jis pats apie tai kalba nenoriai. O ar analizuoji potencialius varžovus pasaulyje?
Žinoma stebiu. Galima sakyti, kad nenugalimų nėra, tačiau nieks nepaneigs, jog favoritais nebe pagrindo bus laikomi azerbaidžanietis Islamas Abbasovas, Davitas Chakvetadzė arba Aleksandras Komarovas iš Rusijos, iranietis Hosseinas Ahmadas Nouris, armėnas Arturas Šahinianas. Į atranką nebūtinai atvyks mano paminėti, tose valstybėse ir antri-treti numeriai turi ką pasakyti. Vienu žodžiu darbo bus.
Nespaudžia smegenų tas faktas, kad galimai dėl keturių likusių kelialapių teks ardytis su megažvaigždėmis?
Kovosiu. Galima rasti ir silpnas varžovų puses. Jų nedaug, bet reikia ieškoti ir tas spragas išnaudoti. Kita vertus, sau esu iškėlęs užduotį, daugiau rūpintis savimi, stiprinti savo stipriąsias savybes ir glaistyti trūkumus, o ne vien tik ieškoti silpnų varžovų pusių. Svarbu, kelti savo sportinę formą ir pasiekti, kad pagrindinių startų metų ji būtų aukščiausiame lygyje. Savo darbą analizuoju su visais treneriais, ieškome tinkamų sprendimų.
Tai kiek turi trenerių?
Daug. Tai Saulius Liaugminas, Mindaugas Ežerskis ir trys-keturi Švedijoje. Mat, kai kurie skandinavų klubai nori, kad treniruočiausi pas juos, todėl rodo dėmesį. Jie sudaro neblogas sąlygas, taip ir važinėju tai pas vieną, tai pas kitą. Anksčiau mano treniruotės vykdavo Klippas BK klube, bet prieš pusantrų metų perėjau į Hbk Bergania, bet gerus santykius stengiuosi išlaikyti su visais klubais. Iš kiekvieno gaunu kažko naujo ir naudingo. Be to, svarbu, kad skirtinguose klubuose nauji sparingai, o tai nauja patirtis. Kas domisi imtynėmis, žino, kaip svarbu turėti kuo daugiau skirtingo stiliaus treniruočių partnerių.
Šiek tiek apie asmeninį gyvenimą. Prieš kelis metus esu rašęs apie tavo draugystę su švede Henna Katarina Johansson. Dar esate kartu?
Su Henna išsiskyrėme, likome draugais. Džiaugiuosi, kad pasaulio čempionate ji iškovojo bronzą ir atsirinko į Tokiją. Labai nemėgstu būti vienas, dabar draugauju su kita panele.
Ar nauja draugė iš Lietuvos?
Ne, persė Ghazale. Egzotika. Nieko bendro neturėjo su imtynėmis, todėl ir kalbų apie imtynes mažiau. Kitaip užkala smegenis, negaliu pailsėti. Imtynės persekiojo kaip šešėlis, net sapnuose nepabėgdavau. Bendraudamas su ja, prasivalau mintis, jau neperkaistu nuo sporto.
Draugė mokosi ar dirba?
Ghazale dirba banke ir studijuoja inžineriją. Esame visai skirtingi, todėl, manau, papildome vienas kitą.
Ačiū už pokalbį ir sėkmės!
Kalbino Valdas Malinauskas