Klaipėdoje vyko tarptautinis graikų-romėnų imtynių turnyras „Mizgaičio taurei“ laimėti. Pirmųjų varžybų, kuriose atletai galynėjosi absoliučioje svorio kategorijoje, nugalėtoju tapo Laimutis Adomaitis.
Vienas varžybų organizatorių, Pekino olimpinių žaidynių prizininkas Mindaugas Mizgaitis įsteigė vertingus prizus nugalėtojams. „Varžybos Klaipėdoje yra puiki pramoga imtynių gerbėjams ir galimybė pasipildyti savo banko sąskaitą sportininkams. Pasaulyje sunkiasvorių mūšiai sulaukia didelio ažiotažo. Pavyzdžiui, prieš savaitę Niūjorko širdyje Taims aikštėje buvo paklotas imtynių kilimas. Ant jo galynėjosi Rusijos ir JAV komandos. Visos kovos buvo sutiktos plojimais, o sunkiasvorių pasirodymą lydėjo ovacijos. Kažką panašaus tikiuosi ir iš mūsų renginio. Žinoma, pradžia sunki, žmonės atsargiai žiūri į naujoves, tačiau, neabejoju, kad įsivažiuosime“, – pasakoja tituluotas atletas.
Tarptautinio turnyro favoritu buvo laikomas sunkiasvoris Marijus Grygelis. Tuo tarpu virš 30 kilogramų mažiau sveriantis L.Adomaitis kukliai nuleidęs akis tūnojo šešėlyje. Tačiau 2005 metų Europos imtynių čempionato prizininkas prabilo ant kilimo. Kiek pabuksavęs dvikovos su Viliumi Laurinaičiu pradžioje, Laimutis antrame kėlinuke varžovą iškėlė iš parterio ir atliko trijų taškų vertės metimą ir pranašumą išsaugojo iki susitikimo pabaigos.
Kuomet ant kilimo išėjo L.Adomaitis ir Marijus Grygelis, keli ekspertai triukšmingai diskutavo, kiek laiko jaunam garvežiui iš Kuršėnų teks vargti iki pergalės – vieną kėlinuką ar du. Ironiškos šypsenos papuošė žiūrovų veidus, kuomet Laimutis nesėkmingai mėgino aprėpti parteryje galingą Mariušos liemenį. Galų gale Laimio delnai sukibo lyg magnetai ir virto geležiniais spąstais. Tūkstančius kartų treniruotėse atidirbta kombinacija suveikė kaip šveicariško laikrodžio mechanizmas – lėtai bet užtikrintai atplėšiamas nuo kilimo varžovas, du trys gilūs gurkšniai oro ir desertinis trijų taškų metimas. Fotografas ir teisėjas Ševelkovas vos spėjo gaudyti auksinius kadrus. „Dariau viską kaip visada. Judesiai kaip roboto – turbūt norėčiau, bet jau negalėčiau ką nors keisti eigoje. Tačiau šįsyk buvau tikras, kad pavyks. Pavyko“, – paklaustas apie įspūdingą metimą pasakojo Laimutis.
Trečia kova su ambicingu klaipėdiečiu Artūru Jankausku jau nieko nelėmė. Iki to momento uostamiesčio imtynininkas jau buvo patyręs pralaimėjimą, o L.Adomaičio aktyve esančios dvi pergalės jam garantavo pirmą vietą ir krūvą trofėjų. Varžovams ant kilimo teko atlikti formalumą.
Dar vienas turnyro dalyvis Viltis Raibulis iš Latvijos patyrė du pralaimėjimus ir, pamatęs jog šansų laimėti neturi, išvažiavo namo į Liepoją.
„Pasakysiu tiesą, gaila buvo žiūrėti į Laimutį šioje monstrų puotoje prieš beprasidedant varžyboms. Įsivaizduokite, prieš Grygelį ir Jankauską jis atrodė kaip nekaltas avinėlis. Netikėjau, kad eis kovoti. Klausiau Ežerskio, ką čia Adomaitis daro. Buvau blogai suprastas. Vėliau savo žodžius teko atsiimti. Laimutį puikiai žinau – savo sportinį kelią jis pradėjo pas mane Joniškyje. Vėliau pasuko į sostinėje įsikūrusį Lietuvos olimpinį sporto centrą. Netrukus, 2003 metais, jis iškovojo Europos jaunių čempionato bronzą. Dar po dviejų metų jis vėl Europoje trečias, tik šįsyk suaugusių kompanijoje. Į Pekiną Laimutis nepateko per plauką. Dabar pluša ant kilimo ir neabejoju, kad, jei pavyks išvengti traumų, po metų Adomaitį pamatysime Londono olimpiadoje“, – auklėtinį giria pirmasis „Mizgaičio taurės“ nugalėtojo treneris Vladimiras Audickas.
Pats olimpinių žaidynių prizininkas M.Mizgaitis kuria naujus planus – jau įsteigtas jo vardu pavadintas imtynių klubas, kuriame prioritetai bus teikiami galingiems ir sunkiems imtynininkams. „Liaudžiai patinka dideli ir stiprūs žmonės. Mėginsime su bendraminčiais ieškoti naujų talentų, per imtynių pratybas išryškinti sunkiasvorių privalumus, suteikti jaunuoliams pasitikėjimą“, – apie savo klubo veiklą pasakoja M.Mizgaitis.
Valdas Malinauskas
