Šeštadienį Kelmėje startuoja Lietuvos imtynių U17 čempionatas. Kaip jau tapo įprasta, ant imtynių kilimų varžysis trijų olimpinių imtynių stilių atletai ir atletės, viso apie 260 dalyvių.

Kiek daugiau nei prieš mėnesį Lietuvos imtynių federacijos prezidentu išrinktas Aleksandras Kazakevičius tikino, jog ketina didelį dėmesį skirti jaunų imtynininkų ugdymui.

Šalies kadetų čempionatas – puiki proga pakamantinėti olimpinį prizininką ir palyginti dviejų netolimų laikotarpių konkurencijas.

  • Aleksandrai, 2002-ais metai Europos jaunių čempinote likote šeštas, o po metų tapote Europos jaunių čempionu. Gali susidaryti įspūdis, jog Jums nebuvo lygių Lietuvoje.
  • Taip, 2002 metais Odesoje pralaimėjau svarbią dvikovą būsimam dukart olimpiniam vicečempionui Rovšanui Bayramovui 7:8. Pamenu, pasiruošimas ir atranka vyko mūsų čempionatuose. Mus tiesiogine prasme augino konkurencija, nes teko galynėtis su išties stipriais ir talentingais varžovais. Kietas vyrukas buvo Bareikis, vardo nepamenu, tačiau, jei pavardė įsiminė, reiškia turėjau vargti su juo. Ne dovanėlė buvo broliai Aleksas ir Nikolajus, kuris turėjo „turbo“ pravardę, Janovičiai, bet pagrindinis varžovas, be abejo, Edgaras Venckaitis. Vidinė konkurencija rovė stogą, atrodo, už salės ribų esame draugai, o ant kilimo vykdavo neregėta transformacija. Kontrolinės kovos metu jau neegzistuojančioje „Sveikatos“ imtynių salėje jis man dantims įsikabino į ranką. Niekas nenorėjo pralaimėti. Kaip Taisonas. Tik anas ausį krimstelėjo, o Edgaras užsuko suktuką ir įkando į dilbį. Treniruotėse kūlėmės iki muštynių. Šviesios atminties treneris Grigorijus Kazovskis nerizikavo mus statyti poron. Konkuruodavome nesirinkdami priemonių ir tai mus augino nugalėtojais.
  • Pasinaudokime laiko mašina ir grįžkime į šiuos laikus. Ar kažką panašaus įžvelgiate?
  • Tokio ryškaus konkuravimo tarp jaunių nematau. Yra keli ryškūs lyderiai, tokie, kaip į Vilnių treniruotis atvykę Benediktas Bubelevičius ir Emilis Neverauskas ar keli vaikinai iš kitų miestų bei rajono centrų, bet nedrįsčiau sakyti, jog juos užgrūdino vidinė konkurencija.
  • Kiek pamenu, visi buvę LIF vadovai garsiai kalbėdavo apie išskirtinį dėmesį jauniams. Bet matome, jog kaskart įkrisdavome į duobę. Ar yra receptas, kaip grąžinti lygį į 2000-uosius metus, kuomet kiekviename svoryje turėjome po kelis lygiaverčius partnerius?
  • Tobulėjimui reikalingos varžybos, todėl būtina rengti kokybiškus konkurencine prasme turnyrus Būtina stengtis kviesti kuo pajėgesnius varžovus, kad mūsiškiai iš jų semtųsi patirties ir augtų. Būtina kuo daugiau rodytis viešoje erdvėje, kad mus matytų vaikai ir tėvai. Kita vertus, pats rodysiu iniciatyvą ir užkursiu meistriškumo mokymų programą, daugiau žinoma kaip master-class. Kviesiu į centrus žinomus tituluotus specialistus iš užsienio trumpiems mokymams, kalbėsiu su mūsų žinomais treneriais ir prašysiu, kad išlįstų iš savo burbulų ir kartas nuo karto vyktų į kaimyninius imtynių centrus. Su projektu startuojame Kelmėje, kur U17 imtynių čempionato išvakarėse pats padirbėsiu su vaikais ir prisijungti panorusiais specialistais.
  • Sakydami. „rodytis viešoje erdvėje”, turite omeny socialiniuose tinkluose?
  • Taip, kuo daugiau mus matys, tuo didesnė tikimybė, jog į salę atklys bubelevičiai, leščauskai ar dilytės, o gal ir knystautai, domkaitytės, mizgaičiai ir šleivos. Vistiek kas nors išlįs, tik reikia vaikus skatinti ir sudaryti sąlygas.
  • Sąlygas? Kokias?
  • Savo pavyzdžiu. Edukuoti, rodyti naudą. Tik ką grįžau iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Generalinės asamblėjos sesijos, kurios metu buvo grafiškai parodytas LTOK veiklos peržiūrų augimas socialiniuose tinkluose, tokiuose kaip feisbukas ar instagram ir pabrėžta, jog įpročiai bei tendencijos keičiasi, ypač jaunosios kartos, į kurią ir orientuojamės.
  • Ką konkrečiai pavyko nuveikti? 
  • Lietuvos imtynių federacijos feisbukas ir portalas dirbo gerai, bet to per maža, todėl užkūrėm instagram platformą, paleidome Youtube kanalą. Bet to taip pat nepakanka, dabar tereikia užpildyti vertingu ir įdomiu turiniu. Turime daug gražių varžybų nuotraukų, geri aprašymai, tačiau būtina atverti salės duris ir rodyti užkulisius – sunkias treniruotes, keliones, atletų buitį.
  • Kaip priversti vaikus dalintis informacija?
  • Sutinku, mūsų imtynininkai gan pasyvūs ir kažkodėl santūrūs. Ypač suaugusių rinktinė nelinkusi dalintis savo turiniu, nors jie yra vieši asmenys ir iš jų turėtų imti pavyzdį jaunimas. Visgi yra prošvaisčių – pastebėjau, kad jauniai pradėjo noriai dalintis treniruočių procesais ir laimėjimais. Mėginsiu atletams įskiepyti, jog būti matomais yra būtinybė. Jei mūsų nematys potencialūs rėmėjai, tai ir nerems.
  • Aleksandrai, Šiaulių sporto gimnazija Jums paprieštarautų.
  • Puikus pavyzdys. Maža to, kad Šiaulių gimnazisčių nereikia skatinti ir motyvuoti, jos pačios tai daro beveik profesionaliai – montuoja filmukus, nuotraukas, įgarsina, aprašinėja. Šaunuolės.

 

Valdas Malinauskas