Iš Europos U15 čempionato grįžusį bronzos medalio laimėtoją „klasiką” Benediktą Bubelevičių pasitiko ir pasveikino Ozo gimnazijos bei Lietuvos imtynių federacijos vadovai, treneriai ir treniruočių draugai.
- Benediktai, varžybos seniausiai baigėsi, o tu tik dabar Vilniuje pasirodei. Lėktuvas sugedo?
- Pasilikom su mama poilsiui, lepinomės Graikijos saule.
- Esi ryškus lyderis ant imtynių kilimo, kur tampi pergalių medžiotoju. Nepamenu tavo pralaimėjimo, primink, jei klystu.
- Taip, Lietuvos čempionatuose nesu pralaimėjęs nei vienos kovos savo amžiaus grupėse, šiais metais, būdamas 15-os, tapau ir U17 čempionato nugalėtoju.
- Kur užgimė imtynių įgūdžiai?
- Imtynių treniruotes lankiau Gruzdžiuose nuo trečios klasės. Pirmasis treneris – prieš pora metų Anapilin iškeliavęs Valdas Jasotis. Jau antrus metus mokausi ir imtynių pratybas lankau Vilniaus Ozo gimnazijoje.
- Matau, Vilniuje nepasilieki, su mama skubi į Gruzdžius. Pasiilgsti?
- Kai tik būna galimybė, vykstu į Gruzdžius. Šį kartą, ko gero, susitiksiu su treneriais T. Gricium ir G. Jonuškiu, pabendrausiu su jais, parodysiu iškovotą medalį.
- Pakalbam apie čempionatą. Kaip reaguoji, pamatęs burtus.
- Susitaikau.
- Pirma kova susiklostė nesėkmingai, bet tolimesnė eiga parodė, jog tai neišmušė tavęs iš vėžių.
- Pirmoje imtyje padariau klaidą, nesulaukiau dvikovos parteryje, užmyniau už kilimo krašto, nors iki šiol akyse stovi vaizdas, kad varžovas pirmas užžengė. Vėliau gavau šansą, neabejojau, kad juo pasinaudosiu.
- Kodėl buvai toks užtikrintas?
- Su serbu buvau imtyniavęs ir jį nugalėjau. Su italu ne, nebuvau, o lenko dvikovą esu matęs, buvo aišku kaip kovoti. Man abejonių nebuvo, kad esu geriau už juos pasiruošęs.
- Treneris Olegas Antoščenkovas minėjo, jog lenką esi nugalėjęs.
- Daug lenkų esu nugalėjęs, bet jei treneris taip sako, vadinasi ir šitam kliuvo, nepamenu (šypsosi).
- Ar turi savo firminį mėgstamą veiksmą?
- Puikiai jaučiuosi kovodamas parteryje.
- Gynyboje ar atakuodamas?
- Tiesiog patinka dirbti parteryje.
Savo emocijomis pasidalino Benedikto mama Jurgita.
- Ko gero esate didžiausia Benedikto palaikytoja?
- Taip, esu imtynių fanė. Kai tik galiu, vykstu į varžybas, kuriose Benediktas dalyvauju.
- Ponia Jurgita, turbūt nelengva stebėti sūnaus kovas?
- Širdis baladojosi, filmuojant rankos drebėjo, telefono negalėjau išlaikyti.
- Kuri kova emocijų daugiausia kėlė? Finalinė?
- Po burtų kartu stresavom. Benediktas atrodė lyg ir ramus, bet matau, kad ten viduje kažkas vyksta. Vėlai užmigo, anksti kėlėsi į svėrimą.
- Matyt, jau naktį kovojo mintyse?
- Taip, streso pakako, bet pergalės viską atperka.