Fiodoras Vladimirovas gimė 1944 m. kovo 18 d. Valmunčių k. Gudžiūnų valsčiuje, Kėdainių raj. (dabar Radviliškio rajonas).

1951 m. pradėjo lankyti Pociūnėlių vidurinę mokyklos 1–ąją klasę. Dėl sunkių gyvenimo sąlygų 1957 m. baigė septynias klases ir dirbo tėvų ūkyje.

Po metų įstojo į Šiaulių Karolio Didžiojo agrotechnikumą.

Nuo 1960 m. pradėjo lankyti laisvųjų imtynių treniruotes pas trenerį A. Ladietą.

Per tris metus tapo Lietuvos jaunių čempionu, Pabaltijo šalių ir turnyro Baltarusijoje nugalėtoju.

Nuo 1962 m. Lietuvos jaunių laisvųjų imtynių rinktinės narys.

1963 m. imtynių treniruotes teko nutraukti dėl Šiaulių agrozootechnikumo reorganizavimo, mokslus tęsė Joniškėlio žemės ūkio technikume ir tais pačiais metais pagal paskyrimą nukreiptas dirbti į Plungės raj. Šimulių kolūkį. Ten dirbdamas subūrė vietos jaunimą, kilnojome štangą, svarsčius, mokė jaunuolius imtynių veiksmų..

1967 m. po privalomos tarnybos Sovietų kariuomenėje į Radviliškį ir po metų vėl pradėjo lankyti imtynių pratybas pas treneri A. Ladietą Šiauliuose.

1968 m. gruodžio pabaigoje SSD ,,Nemunas“ pirmininko E. Nakčiūno pastangomis iš Kauno Žemės ūkio akademijos buvo gautas senas imtynių kilimas ir nuo 1969 metų sausio mėnesio      F. Vladimirovas pradėjau dirbti laisvųjų imtynių treneriu prie SSD ,,Nemunas“ sporto draugijos.

1970 m. įstojo į Lietuvos valstybinį Kūno Kultūros instituto neakivaizdinį skyrių.

1975 metais baigė institutą ir gavo trenerio diplomą.

1-2
3
2-2
3-2
2
1
4-2
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
20
22
23
25

Sportiniai pasiekimai:

1975 m. tapo sporto meistru.

Keturiskart Lietuvos imtynių čempionas (1970, 1972, 1973, 1977 m.).

Pasaulio imtynių veteranų čempionato antros vietos laimėtojas (2000 m. Freiburgas).

Apdovanojimai:

Kūno kultūros ir sporto departamentas prie LR Vyriausybės medalis ,,Už nuopelnus Lietuvos sportui‘‘ (1994 m.);

Medalis už ,,Nuopelnus imtynių sportui“ Lietuvos imtynių 100-mečio proga (2007 m.);

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 80-mečio ir Pirmos Lietuvos tautinės olimpiados 60-mečio proga medalis ,,Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (1998 m.);

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto 30-mečio proga atminimo medalis (2018 m.).

2011 m. suteiktas Radviliškio miesto garbės piliečio vardas.

Trenerio geriausių auklėtinių pasiekimai:

Trenerio stažas – 43 metai (1969 – 2012m.). Per šį laikotarpį paruošė 35 Lietuvos čempionus. Daug auklėtinių yra tapę Lietuvos jaunučių, jaunių, jaunimo amžiaus grupių nugalėtojais ir prizininkai, bei šalies ir tarptautinių turnyrų nugalėtojai ir prizininkais.

  1. Romas Pocius – 1974 m. SSRS jaunimo čempionato 2 vietos laimėtojas. 1977 m. Lietuvos čempionas. Trijų imtynių stilių – laisvųjų imtynių, dziudo ir savigynos – sporto meistras.
  2. Juozas Kliunka – keturis kart Lietuvos čempionas (1980, 1982, 1983, 1984);
  3. Sigitas Tumėnas – SSRS kaimo draugijų jaunių pirmenybėse 2 vietos laimėtojas. Triskart Lietuvos čempionas (1982, 1984, 1985);
  4. Jonas Varkulevičius – SSRS kaimo draugijų jaunimo pirmenybių 3 vietos laimėtojas. Dukart Lietuvos čempionas (1980, 1992);
  5. Audrius Jokubynas – dukart Lietuvos čempionas (1982, 1983);
    6.Rigimantas Myklaitis – keturiskart Lietuvos čempionas (1986, 1991, 1994, 1996);
  1. Andrius Asačiovas – triskart Lietuvos čempionas (1992, 1993, 1995);
  2. Žygimantas Liolys – penkiskart Lietuvos čempionas (1997, 1998, 2000, 2001, 2002), NATO šalių čempionas (1998, Briuselis);
  3. Egidijus Vielavičius – septyniskart Lietuvos čempionas (1996, 1997, 1999, 2000, 2001, 2002, 2003). Europos jaunimo čempionato 8 vietos laimėtojas (1997, Stambulas).
  4. Simas Asačiovas – septyniskart Lietuvos čempionas (1999, 2002, 2007, 2011, 2014, 2015, 2018).

Lietuvos imtynių federacija sveikina trenerį Fiodorą Vladimirovą 80-ies metų jubiliejaus proga!