Vos po kelių dienų, rugsėjo 16-tą dieną Belgrade, 102-ąjį kartą startuos pasaulio imtynių čempionatas. Dar po metų Paryžių sudrebins eilinės XXXIII-ios olimpinės žaidynės, kuriose tradiciškai bus kovojama ant olimpinio imtynių kilimo.

Apskritai, imtynių rungtys pagrindinėje programoje nuo pirmųjų modernių žaidynių, kurios vyko 1896-aisias Atėnuose. Imtynės tik kartą nebuvo laukiamos didžiausioje sporto šventėje. Paradoksas, tačiau 1900-aisiais, nepaisant didžiulio susidomėjimo ir populiarumo, nei vienas imtynių stilių nebuvo įtrauktas į amžių sandūroje vykusias olimpines žaidynes Prancūzijos sostinėje.

Viskas ėjo kaip per sviestą iki 2013-ųjų. Prieš dešimt metų Tarptautinis olimpinis komitetas nubalsavo už imtynių pašalinimą iš 2020 m. olimpinių žaidynių programos.

Po netikėtos žinios imtynių bendruomenė susivienijo, o taikią kovą dėl išlikimo lydėjo devizas „Išsaugoti olimpines imtynes“ (Save Olympic Wrestling).

Laimei, nežinomybė tęsėsi sąlyginai neilgai. 2013 m. rugsėjo 8 d. Buenos Airėse TOK narius įtikino reorganizuotos Tarptautinės imtynių federacijos padaryta pažanga ir imtynės buvo vienbalsiai grąžintos į olimpinių žaidynių programą.

Liūdnas sprendimas

Imtynes – nuo Antikos laikų olimpinėse žaidynėse įsitvirtinusias varžybas, po Londono olimpinių žaidynių netikėtai sulaukė kritiško Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) dėmesio. Visų pirma TOK susirūpino dėl didėjančio vasaros žaidynių dalyvių skaičiaus ir siekė apriboti sportininkų skaičių iki maždaug 10 500 atletų. TOK taip pat ketino plėsti tarptautinę televizijos auditoriją, todėl nusitaikė į jaunimui patrauklias sporto veiklas.

Olimpinių sporto rungčių reorganizaciją taip pat įtakojo nepasitenkinimas dėl lyčių lygybės. Ant olimpinio kilimo laisvojo stiliaus imtynininkės žengė tik 2004 metais, tuo tarpu „klasikės“ dėl specifinių graikų-romėnų amplitudinių ir kitų galimai pavojų sveikatai moterims sukeliančių  veiksmų neprigijo.

Tokiu būdu TOKas nusitaikė į kelias olimpines sporto šakas. Be imtynių nemalonėn pateko šiuolaikinė penkiakovė ir tekvondo, Savo ruožtu TOK olimpinės duris pravėrė tokioms sporto šakoms kaip sportinis laipiojimas, banglenčių bei riedlenčių sportas, karate, softbolas/beisbolas ir dar kelioms komandinių sporto šakų rungtims.

Į sprendimą išbraukti imtynes iš olimpinių žaidynių tuometinė Tarptautinė imtynių federacija (FILA) reagavo žaibiškai. FILA biuro posėdyje Pukete (Tailandas) Raphaelis Martinetti atsistatydino iš prezidento posto, o po balsavimo biuras serbą Nenadą Lalovičių paskyrė laikinai eiti prezidento pareigas.

„Suprantama, kad imtynių pasaulis nusivylęs TOK vykdomosios tarybos rekomendacija išbraukti imtynes iš 2020 m. olimpinių žaidynių programos, – sakė Lalovičius. – Tačiau ši situacija yra galimybė atsinaujinimui ir teigiamam posūkiui. Vienas dalykas yra aiškus – tik mes esame atsakingi už problemas, dėl kurių susidarė tokia situacija. Mes įsiklausome į TOK susirūpinimą ir mokomės iš klaidų. Tam, kad išlaikytume savo poziciją olimpinėje programoje ir tobulėtume, privalome stengtis gerinti imtynių patrauklumą“.

Sunki pergalė

Tarptautinė imtynių federacija, pasikeitusi iškabą iš FILA į UWW, vykdė greitą ir aistringą kampaniją, kuri aprėpė vos ne 200 šalių nuo JAV iki Irano ir Japonijos.

Keli imtynininkai protestuodami grąžino aukso medalius, o dukart olimpinis čempionas, triskart pasaulio ir šešiskart Europos čempionatų nugalėtojas Armėnas Nazaryanas ryžosi bado streikui.

Netrukus buvo pradėta įgyvendinti naujovė – sumažintas vyrų olimpinių imtynių rungčių svorio kategorijų skaičius iki šešių, iki tokio pat skaičiaus padidinus moterų imtynių svorio kategorijas. Galiausiai šis sprendimas buvo aprobuotas ir po kelių metų jau taikytas 2016 metų Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse.

UWW atnaujino imtynių taisyklių pakeitimus – sportas tapo patrauklesnis ir dinamiškesnis. Vietoj ankstesnio trijų kėlinukų formato sugrąžinti du kėlinukai po 3 minutes. Atsisakyta teniso taškų skaičiavimo principo, kuomet laimėdavo atletas įrodęs pranašumą setuose, o ne pagal sukauptus bendrus kėlinukų taškus, o tai skatino teigiamą agresyvumą ant kilimo ir atletų techninių veiksmų arsenalo praplėtimą.

TOK atkreipė dėmesį į pokyčius pagrindinėje imtynių organizacijoje bei, kaip jau rašyta, savo sesijoje Buenos Airėse grąžino imtynes į olimpinių žaidynių programą.

Dekada

Per dešimtmetį nuo imtynių sugrąžinimo į olimpines žaidynes šios sporto šakos struktūra ir pasiekiamumas padarė didelę pažangą. Sporto valdymas patyrė didelių pokyčių – taisyklių pakeitimais buvo siekiama, kad rungtynės būtų dar dinamiškesnės ir patrauklesnės.

2016 m. buvo dešimt moterų imtynių svorio kategorijų, o 2004 metais – tik keturios. Tai buvo didelis sporto šakos žingsnis į priekį ir padėjo plėtoti moterų imtynių matomumą ir populiarumą.

Per trumpą laikotarpį daugelyje šalių imtynių specialistų akys pakrypo į moterų imtynių sporto populiarinimą ir naujų talentų ugdymą. Į kovą dėl medalių sparčiai žengė anksčiau vyrų imtynių šešėlyje tūnojusios valstybės: Kirgizija, Kinija, Moldova, Indija, Estija, Kazachstanas, Turkija ir net Panamerikos šalys.

Imtynių populiarumo augimą dar labiau paskatino paplūdimio imtynių plėtra. Šiuo metu minėto imtynių stiliaus čempionatus vykdo virš 100 nacionalinių federacijų.

Į sportininkus ir imtynių sporto gerbėjus orientuotas požiūris per socialines medijas sudarė galimybę iš arčiau pažinti imtynių sportą. Imtynės pagal aktyvumą socialinėje žiniasklaidoje įsitvirtino tarp dešimties aktyviausių pasaulinių federacijų.

Šiandien turime rezultatą – imtynės yra archajiška, o kartu ir moderni sporto šaka. Ji gali būti įvairi ir specializuota, bet, svarbiausia, tokia pat stipri, kaip ir joje dalyvaujantys sportininkai.

Imtynių grąžinimas į olimpinę programą buvo kolektyvinės imtynių šeimos visame pasaulyje pastangų rezultatas. Kartu su suvienytu imtynių pasauliu koja kojon žengė ir Lietuvos imtynių bendruomenės – jos organizuotos akcijos buvo matomos ir svarios.