Pirmą kartą pasaulio rinktinės gretose kovojęs imtynininkas Mantas Knystautas nukovė olimpinių žaidynių prizininką, o jo komanda užėmė trečią vietą
Azerbaidžane finišavo Tarptautinės imtynių federacijos (UWW) Pasaulio taurės turnyras, kurioje dalyvavo Irano, Turkijos, Kirgizijos, Azerbaidžano ir pirmą kartą suburta pasaulio rinktinė. Turnyre turėję dalyvauti serbai į Baku neatvyko dėl imtynininkų susirgimo covidu. Sunkiasvoris Mantas Knystautas (130 kg) atstovavo pasaulio rinktinei, o jo komanda užėmė trečią vietą. Pasaulio taurę iškovojo iraniečiai.
Lietuvis pirmoje imtyje rezultatu 5:1 nugalėjo Azerbaidžanui atstovaujantį iranietį Sabahą Shariatį. Visgi, šia pergale pasaulio rinktinei atstovaujantis lietuvis nesidžiaugė ir, nusiminęs, tikino, jog jam rūpėjo komandos triumfas prieš šeimininkų rinktinę, o ne individuali statistika.
Prieš mačą su azerbaidžaniečiais buvo aišku, kad tik komandos pergalė vienai rinktinių atvers kelią į finalą ir užtikrins galimybę kautis dėl solidžios piniginės premijos.
Prieš paskutinį sunkiasvorių mūšį rezultatas buvo 4:5 šeimininkų naudai, tačiau paprastos pergalės taškais Mantui nepakaktų. Mat, azerbaidžaniečių pranašumą lemtų kvalifikaciniai taškai, nes savo kraitėje turėjo pergalę mentėmis. O tai reiškė, kad ir Mantui buvo būtina guldyti Rio olimpinių žaidynių prizininką ant menčių.
Panašus scenarijus klostėsi imtyje dėl trečios vietos. Tik šiuo atveju turkams reikėjo, kad paskutinėje imtyje Mantą ant menčių paguldytų pasaulio U23 čempionas Fatihas Bozkurtas. Kitu atveju moralinis prizas – apie 10 tūkstančių eurų – patenka į pasaulio rinktinės atletų sąskaitas.
Turkas jau pirmame kėlinuke sėkmingai atliko ridenimą (0:3), o antrame pridėjo dar vieną balą po Manto stepouto – užžengimo už kilimo. Lietuvis tenkinosi vienu tašku, gautu už varžovo pasyvumą.
Pasaulio taurės turnyrą ir 70-ies tūkstančių eurų prizą laimėjo Irano rinktinė, kuri nugvelbė auksą iš šeimininkų azerbaidžaniečių pagal papildomus kriterijus. Jų tarpusavio mačas baigėsi taikiu rezultatu 5:5, tačiau pergalę iraniečiams lėmė kova svoryje iki 63 kilogramų, kurioje Imanas Hosseinas Khoonas Mohammadis 8:0 įveikė Talehą Mammadovą ir iškovojo papildomą kvalifikacinį tašką už pergalę aiškia persvara.
Trečią vietą užėmė pasaulio rinktinė. Turkai tenkinosi ketvirtąja vieta.
Po varžybų į kelis klausimus atsakė šio turnyro bronzos medalio laimėtojas Mantas Knystautas.
- Labas, Mantai, sveikinu su bronza.
- Sveiki Valdai. Kad nėra su kuo sveikinti, į finalą nepatekom. Jei būtume laimėję prieš Azerbaidžaną, tai būtų istorinis dalykas. Aišku, turnyras nėra tokio svarbumo, kaip pasaulis, Europa ar olimpinės.
- Kaip nėra su kuo sveikinti? Su pergale. Bus dar vienas geras įrašas biografijoje ir statistikoje.
- Nu jo, džiaugiuosi laimėjęs prieš Shariatį, bet jei galėčiau rinktis, geriau praloščiau, bet komanda laimėtų.
- Na kam tokios aukos!? Tegul savo kovas laimi tas, kam priklauso.
- Nu jo, savęs kaltinti negaliu. Labai abidnai pralošėm.
- Ar galima sakyti, kad pergalė prieš azerius paleista iš rankų. Jei taip, tai kas nuvylė?
- Manau kad tikrai taip galima sakyti. Nemačiau 77 kg kovos, bet kiek pasakojo kiti, jei būtų neatsigulęs vengras Zoltanas Levajus, būtume laimėję. O jis ten paėmė, tiesiog, ir atsigulė.
- Tu kovojai, žinodamas, kad finalas, praktiškai, palaidotas? Ar kaip?
- Nežinojau iki pertraukos, kol gruzinų treneriai nepradėjo man sakyti, jog būtinai reikia paguldyti, tada supratau, kad neužteks tik išlošti taškais. O sunkiasvorį paguldyti nėra taip lengva, ypač tokį, kaip Shariatis.
- Azero-iranietis žinojo apie gan palankią situaciją. Ar ant kilimo Shariatis ardėsi?
- „Ardėsi“ ne tas žodis. Labai nešvariai kovojo.
- O kaip surinkai savo penkis taškus?
- Po varžovo pasyvumo, parteryje atlikau ridenimą ir dar du taškus gavau dėl to, jog jis pavojingai galva daužėsi visą kovą.
- Ridenimą prasukai į dešinę? Su atkėlimu?
- Atplėšiau nuo kilimo darydamas į dešinę, jis pasitiko susisukęs, tai perėmiau ir i kairę padariau.
- Dabar jau aišku – iš tikrųjų rimtai ardėsi. Jei matė, kad pakanka taškais pralaimėti, reiškia suveikė ambicijos.
- Azerai aplamai norėjo ne tik kad išlošti, bet ir kuo daugiau kovų laimėti. Jiems svarbu pasirodyti prieš susirinkusią publiką ir politikus, todėl veržėsi laimėti visas kovas.
- Mantai, mačiau tik tris kovas tarp turkų ir kirgizų, tribūnos nebuvo sausakimšos.
- Jie kovojo vėlai vakare. Kai mes su azerbaidžaniečiai grūmėmės, tai salė buvo pilna ir atmosfera puiki. Be to, kirgizai jaunimą atvežė, rezultatas buvo aiškus, todėl nebuvo intrigos.
- Antroje kovoje teko basibaksnoti su turku.
- Fatihas Bozkurtas geras kovotojas, šiemet Ispanijoje pasaulio U23 čempionatą laimėjo.
- Mačiau, tavo kovą. Pasirodė, kad be ugnelės. Kaip pats vertini?
- Komandai buvo svarbu, kad neatsigulčiau ant menčių, tai per daug nei aštrinau, nei stengiausi. Komanda šiuo atveju svarbiau, nei asmenines ambicijos, nesinorėjo pakišti kiaulės visiems, tai labai atsargus buvau.
- Ir dar. Kiekvienoje pasaulio rinktinės kovoje su turkais imtynininkai apeliavo į teisėjus, neva, turkai išsimūzoję kūnus neaiškia substancija. Taviškis irgi buvo slidus?
- Jo, buvo. Parteryje dėl to net nebandžiau daryti veiksmo, nors ir pralošinėjau, bet nusprendžiau, jog rizikinga prisidengti. Žinau, kad visa turkų komanda piktnaudžiavo šia suktybe. Komandos draugas Alexas Kesidis teisėjams ir turkų treneriams tiesiai rėžė, kad čia ne tradicinio „turkish oil wrestling“ (kirkpinar – aut. pastaba) varžybos.
- Renginys triukšmingai praūžė. UWW skyrė jam daug dėmesio. Kaip pats vertini pats šias varžybas?
- Smagus renginys, patiko dalyvauti ir komanda patiko. Surinkta iš įvairių šalių, bet vieninga, palaikėm vienas kitą. Labai gerai atrodė pilna žiūrovų salė. Viskas išties gražiai padaryta.
- Kaip suprantu, tau šis formatas tiko?
- Jo, smagu sudalyvauti buvo.
- Visgi sakei, kad tai ne Europa, pasaulis ar olimpinės. Kodėl?
- Nėra tokios svarbios. Pasaulio medalis daug svarbiau nei šitas. Manau, kad visi su manim sutiktų.
- Pakvietimas į pasaulio rinktinę paglostė širdį?
- Žinoma, manau kad tai įvertinimas.
Valdas Malinauskas