„Sportininkas – lyg karys, kuriam disciplina, atsakomybė, atsidavimas tikslui tiesiog įaugę į kraują, tapę gyvenimu. Kaip ir patriotizmas, siekis kovoti dėl savo šalies, savo vėliavos garbės.

Gal dėl to nemažai garsių atletų yra davę priesaiką ir priklauso Krašto apsaugos savanorių pajėgoms.

Sportinę aprangą jie vilki dažniau nei kario – toks jų kelias, tačiau pareiga tėvynei, vasario 16-ąją švenčiančiai Valstybės atkūrimo dieną, dėl to ne mažiau svarbi. O prireikus, sako vienu balsu, ją gintų ne tik stadionuose ar varžybų trasose“, – straipsnyje apie savanorius rašo „Olimpinė panorama“.

Apie karinę savanorystę mintimis dalijosi ir mūsų sporto šakos atstovai – Kristupas Šleiva ir Danutė Domikaitytė.

 „Manau, kiekvienam Lietuvos vyrui reikėtų pabūti kariuomenėje. Nebūtina metus, pakaktų kelių savaičių. Po jų taptų didesnis šalies patriotas nei prieš tai,“ – mąsto karys savanoris, Europos čempionato bronzos laimėtojas, 24-erių imtynininkas Kristupas Šleiva:

„Lietuva mano kraujyje. Didžiuojuosi vilkėdama jos kariuomenės uniformą“, – prisipažįsta ir kita Europos čempionato prizininkė, 25 metų imtynininkė Danutė Domikaitytė.

Varžovai – tie patys

„Savanoriu tapau 2015-aisiais, kai tik baigiau mokyklą ir sulaukiau aštuoniolikos. Nebuvau apsisprendęs, kur studijuosiu, tad pasirinkau kariuomenę. Žinojau, kad imtynininkų jau yra savanorių pajėgose. Kariuomenėje sportininkai labai palaikomi, mes turime lankstų pratybų grafiką“, – pasakoja imtynininkas K.Šleiva.

Pirmosios dvi bazinių mokymų dienos tuomet aštuoniolikmečiui jaunuoliui pasirodė sunkokos. Iš pusšimčio kandidatų į savanorius keliolika pasitraukė. „Sportininkui atsilaikyti buvo lengviau nei likusiems. Esu pratęs gyventi punktualiai – ir treniruotis, ir valgyti, ir miegoti pagal tvarkaraštį. Paskui įsivažiavau, patiko, sužinojau daug ką naujo. Buvo įdomu ir rikiuotės, žygiavimai, orientaciniai, naktiniai žygiai, bet ypač – šaudymas“, – iš savo vaikiškų svajonių pačiupinėti šautuvą ir apžiūrėti tanką šiandien kvatoja Kristupas.

Priesaika, kario uniforma jam labai svarbu. „Ir pats jaučiuosi tvirtesnis, ir žmonės į vilkintį uniformą kitaip žiūri. Priklausydamas savanoriams jaučiuosi dar labiau atsidavęs Lietuvai, – sako sportininkas, jau spėjęs tapti pasaulio kariškių čempionato prizininku ir sudalyvavęs žaidynėse Pietų Korėjoje. – Kariuomenės varžybose sutinku labai daug pažįstamų – tų pačių, kurie dalyvauja visuose svarbiausiuose čempionatuose. Visame pasaulyje daug sportininkų priklauso kariuomenei.“

Sutiko stiprių priešininkių

„Nesu silpna moteris, tad Lietuvai galiu atstovauti ir sportuodama, ir tarnaudama kariuomenėje. Norėjau save realizuoti ir vienur, ir kitur“, – šypteli imtynininkė D.Domikaitytė.

2016-aisiais, ištaikiusi laisvesnio laiko tarp varžybų ir treniruočių stovyklų, ji tris savaites skyrė baziniams mokymams Rukloje ir po jų davė priesaiką. „Mokymuose fiziškai sunku man nebuvo, bet tikrai įdomu. Mano sporto šaka – dvikova, vienas prieš vieną, bet įprotis kovoti tik už save nesutrukdė dirbti komandoje. Man viskas ten patiko“, – prisimena Danutė.

Mokykloje ji priklausė šauliams, tad kas yra kariški reikalai, ginklai – jau žinojo. Derinti sportą ir karės pareigas imtynininkei puikiai sekasi, tik kol kas viską užgožia olimpinė svajonė.

„Man labai smagu matyti Europos čempionatuose iškeltą Lietuvos vėliavą, užplūsta didžiulis pasididžiavimas. Labai myliu savo šalį, tikrai neketinu iš jos išvykti“, – sako Danutė.

Jai teko atstovauti šaliai kariškių žaidynėse Kinijoje, kurios paliko labai gerą įspūdį ir dėl varžovų meistriškumo, ir dėl itin preciziškos organizacijos.

Padėjo užaugti čempionams

Lietuvos kariuomenės sporto klubo, globojančios apie pusę šimto atletų, vedėjas atsargos pulkininkas leitenantas Valentinas Mizgaitis – pats buvęs sportininkas ir treneris, tad ypač gerai supranta sporto ir kariuomenės bendrumus bei abipusę naudą. Savanoris buvo ir jo sūnus, imtynininkas, olimpinis vicečempionas Mindaugas Mizgaitis, dabar savanoriškose krašto pajėgose tarnauja praktiškai visa vyrų ir moterų graikų-romėnų imtynių rinktinė, taip pat – geriausi šiuolaikinės penkiakovės sportininkai, nemažai lengvaatlečių, biatlonininkų, daug Kauno „Granito-Gajos-Kario“ rankininkų, orientavimosi sporto atstovų ir kitų. 

Tapti kariais savanoriais jaunus perspektyvius sportininkus skatina ir patriotizmas, ir lengvatos, kurių jiems suteikia ši tarnyba. Pavyzdžiui, nebereikia rūpintis socialiniu draudimu, visos reikalingos išmokos čia garantuotos.

„Tai ypač aktualu, kai sulaukę aštuoniolikos jie išeina iš mokyklų, bet dar nespėja pasiekti rezultatų, kad juos imtų globoti LTOK. Tad kariuomenė jiems tampa paspirtimi. Už tai jie šaukiami į stovyklas, pratybas ir atstovauja Lietuvos kariuomenei kartą per metus vykstančiuose čempionatuose ar kariškių žaidynėse, kurios rengiamos kas ketverius metus. 2019-ųjų spalį jos vyko dėl COVID-19 liūdnai pagarsėjusiame Uhano mieste Kinijoje. Viskas buvo nuostabiai suorganizuota, specialiai nutiesta metro linija, pastatytas kaimelis, įrengtos puikios salės. Ten netikėtai triumfavo mūsų krepšininkai, finale įveikę kinus ir amerikiečius“, – pasakoja V.Mizgaitis.

Kariškių čempionatai būna išties aukšto lygio, nes daugybėje šalių profesionalūs sportininkai priklauso kariuomenei.

Lietuvos kariuomenės sporto klubas įkurtas 1998-aisiais, suorganizavo šešis pasaulio kariškių čempionatus, šalies atstovai dalyvavo septyneriose pasaulio kariškių žaidynėse. Pasaulio kariškių čempionais yra tapę imtynininkai Mindaugas Mizgaitis, Aleksandras Kazakevičius, Mantas Knystautas.

Laima Stundžaitė
„Olimpinė panorama“