2020-ieji sportui buvo tragiški. Vis dėlto kai kurių sporto šakų atstovai garsino šalį: vilnietis Kristupas Šleiva ir šiaulietė Danutė Domikaitytė praėjusį pavasarį, prieš pat įvedant karantiną, Europos imtynių čempionate Romoje laimėjo bronzos medalius. Galbūt jiedu taps gerų imtynių tradicijų tęsėjais kaip Mindaugas Mizgaitis, Valdemaras Venckaitis, Aleksandras Kazakevičius.

Europos vyrų pirmenybių medalis laimėtas po aštuonerių metų pertraukos – 2012-aisiais sidabru pasidabino vienas talentingiausių visų laikų mūsų imtynininkų Mindaugas Ežerskis. Būtent jis ir Ruslanas Vartanovas dabar treniruoja K. Šleivą. D. Domikaitytės treneriai – Aivaras Kaselis ir Andrius Stočkus, ir ji yra pirmoji Lietuvos moteris, pelniusi apdovanojimą Europos imtynių pirmenybėse. Už šią ir kitas pergales šiauliečiai Danutę išrinko geriausia 2020 m. savo miesto sportininke.

Domikaitytė Europos čempionate varžėsi moterų imtynių, K. Šleiva – klasikinių graikų-romėnų imtynių rungtyse. Abiejų šių rūšių imtynės yra įtrauktos į olimpinių žaidynių programą. Danutė svorio kategorijoje iki 68 kg dvikovoje dėl trečiosios vietos fantastiniu rezultatu 9:0 sutriuškino tituluotą vokietę Aną Karmen Šel (ši sportininkė jau turi kelialapį į Tokijo olimpiadą), o Kristupas svorio kategorijoje iki 67 kg – baltarusį Aliaksandrą Liavončiuką (4:2).

Netrukus – naujo imtynių sezono įkarštis: olimpinės atrankos turnyrai vyks antroje kovo pusėje, balandžio viduryje ir gegužės pradžioje. Lietuva į olimpinės atrankos varžybas deleguos šešis imtynininkus. Abu jaunieji atletai taip pat svajoja patekti į Tokijo olimpiadą. Ypač sunku bus mūsų vyrams. Mat Tarptautinis olimpinis komitetas į žaidynes kvies tiek pat moterų imtynininkių, kiek ir vyrų: kiekvienoje svorio kategorijoje rungsis ne dvidešimt, o šešiolika atletų. Kadangi šia sporto šaka užsiimančių vyrų yra šimtais kartų daugiau nei moterų, vyrų laukia itin arši konkurencija. Dera priminti, kad Lietuvos imtynininkai, kaip ir krepšininkai, dar nėra praleidę nė vienų olimpinių žaidynių!

Medalių spindesys

Abi naujosios Lietuvos imtynių viltys jau yra iškovojusios daugybę pergalių vaikų, jaunių ir jaunimo varžybose. K. Šleivos kambaryje tėvų namuose Panevėžyje nebetelpa laimėtos taurės – jų yra apie 100. Brangiausiu iki šiol pelnytu apdovanojimu Kristupas vadina 2012-aisiais Katovicuose (Lenkijoje) laimėtą Europos jaunių čempionato bronzą. „Savaime suprantama, kad didžiausias mano karjeros laimėjimas yra pernykščių Europos pirmenybių medalis. Tačiau pirmas apdovanojimas visada yra pirmas, jis – brangiausias, jį geriausiai įsimeni“, – tvirtino imtynininkas.

Trofėjais gali didžiuotis ir D. Domikaitytė. Ji – Europos jaunių ir pasaulio jaunimo čempionatų prizininkė. Visgi sportininkė prisipažino, kad kol kas jai brangiausias – pernykštis bronzos medalis, pelnytas Europos suaugusiųjų pirmenybėse. Abu imtynininkai – beveik bendraamžiai (Danutė gimė 1995-aisiais, Kristupas – metais jaunesnis), karjerą pradėjo nedidukuose miestuose, o po to kraustėsi į didesnius, imtynes pasirinko ne patys atėję į sekcijas, o pakviesti. D. Domikaitytė mokėsi Anykščių rajono Troškūnų Kazio Inčiūros vidurinėje mokykloje, kai ją pastebėjo imtynių treneris Arvydas Krikščiūnas. „Į treniruotes jis pakvietė mane ir mano seserį Kristiną. Nors sesė tikrai mėgo imtynes, ji pasirinko kitą kelią. O man imtynės patiko. Treniruodavomės Troškūnuose, retkarčiais Anykščiuose“, – teigė mergina.

Mokydamasis Panevėžio 9-ojoje vidurinėje mokykloje Kristupas lankė futbolo, krepšinio, karatė treniruotes, žaidė rankinį. Viskas pasikeitė, kai mokyklą aplankė imtynių treneris Vladimiras Audickas ir atsirinko keliasdešimt berniukų, kurie, jo manymu, būtų tinkami išbandyti šioje sporto šakoje. „Tėtis, jaunystėje ragavęs imtynių, iškart pritarė, o mama su močiute dar svarstė, kaip čia bus, mat imtynės – sunkus sportas, bet po to, kai man pradėjo sektis, nusileido“, – su šypsena prisiminimais dalijosi Kristupas.

Į Šiaulius Danutė atvyko būdama keturiolikos, Vijolių vidurinę mokyklą baigė 2014-aisiais. Šešerius metus Šiaulių universiteto Edukologijos fakultete studijavo kūno kultūros pedagogiką ir vadybą. „Nepamiršau, iš kur esu kilusi. Anykščių kraštas – man labai artimas, bet didžioji dalis gyvenimo praleista Šiauliuose. Taigi esu ir šiaulietė, ir anykštėnė, tačiau gyventi ir dirbti norėčiau Šiauliuose“, – atviravo imtynių meistrė. 2015-aisiais baigęs vidurinę mokyklą Panevėžyje, Kristupas iškart pasiprašė savanoriu į Lietuvos kariuomenę, ten lavino imtynininko įgūdžius, dalyvavo tarptautiniuose kariškių turnyruose. Atlikęs pareigą tėvynei, vaikinas pasuko į Vilnių, į Olimpinį sporto centrą. Kristupas taip pat, kaip ir Danutė, žada būti imtynių treneriu – mokosi Vytauto Didžiojo universitete.

Skirtingos taktikos

Kuo moterų imtynės skiriasi nuo graikų-romėnų ir laisvųjų imtynių? Graikų-romėnų, arba klasikinėse, imtynėse stengiamasi priešininką paguldyti ant menčių. Tai galima padaryti ir parterio padėtyje, kai imtynininkai klūpo ar guli ant kilimo. Graikų-romėnų imtynėse galimi metimai per save ir pervertimai, bet draudžiama varžovą griebti už kojų, kišti koją. Visa tai yra įprasta laisvosiose imtynėse, į jas labai panašios ir moterų imtynės.

Domikaitytė teigia, kad jai labai patinka priešininkes nustebinti netikėtais sprendimais. „Esu nenuspėjama. Nesu parengusi specialių veiksmų, kuriuos galėčiau panaudoti prieš visas varžoves. Ką naujo išmokstu, tą ir panaudoju. Didžiausia mano stiprybė yra nenuspėjamumas“, – prisipažino imtynininkė. K. Šleiva pabrėžia, kad imtynių kovos jam geriausiai sekasi ne rungiantis stovint, o tuomet, kai drauge su varžovu atsiduria parterio padėtyje. Danutė ir Kristupas sutartinai tvirtina, jog vyrai ir moterys ant imtynių kilimo siekia to paties – nugalėti visus varžovus.

Vidmantas UŽUSIENIS
Savaitraštis “SAVAITĖ” Nr.4, 2021 01 28.