Lietuvos imtynininkės bandė praverti jau Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių duris, tačiau tąsyk nepavyko. Po ketverių metų jos nusiteikusios dar ryžtingiau.

 Du kelialapiai – realu

Lietuvos moterų imtynių rinktinės treneriai mano, kad į Tokijo olimpines žaidynes galėtų vykti dvi merginos. „Planuojam gal ir daugiau, bet realiau – du kelialapiai“, – olimpines galimybes skaičiuoja imtynininkių treneris Aivaras Kaselis.

Be abejo, daugiausia vilčių siejama su rinktinės lydere 24-erių Danute Domikaityte, kuri tik per žingsnį nepateko į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes – tąkart olimpinėje atrankoje jai pritrūko vienintelio taško. „Žinoma, buvo apmaudu. Bet visos nuoskaudos praeity – reikia naujas svajones įvykdyti“, – atgal nebesidairo moterų imtynių rinktinės lyderė.

O didžiausia jos stiprybė – noras. „Noriu, kovoju ir užsiimu imtynėmis – tai yra geriausias dalykas, dėl ko esu šiame sporte. Ir kodėl kartais pasiseka“, – sako ji. Šį norą kursto gyvenimo tikslas – olimpiada.

Įkandin D.Domikaitytės į Tokiją veržiasi ir 26-erių Giedrė Blekaitytė-Dargė. „Bet dar yra ir antrieji numeriai – Kamilė Gaučaitė ir Kornelija Zaicevaitė. Jos irgi bandys patekti. Kaip pavyks, matysime, dar turime šiek tiek laiko. Kamilė su Kornelija – jaunesnės kartos mergaitės, bet jos jau kabinasi lyderėms į atlapus, dalyvavo ir suaugusiųjų čempionatuose. Dalyvavo Europos čempionate. Manau, atrankose į olimpines žaidynes jos irgi startuos“, – svarsto treneris A.Kaselis.

Sistema žiauri

Olimpinę atranką, pasakoja A.Kaselis, merginos jau pradėjo rinkdamos taškus Tarptautinės imtynių federacijos (UWW) reitingo turnyruose. Nors reitingo taškai negarantuoja tiesioginio kelialapio į Tokiją, jie svarbūs galvojant apie kovas pasaulio čempionate, kuriame jau prasidės ir olimpinių kelialapių dalybos.

„Pasaulio čempionate sportininkai yra išreitinguojami į pogrupius pagal surinktus reitingo taškus. Jeigu tu reitinge esi aukštesnėje pozicijoje, vadinasi, niekada negausi priešininkės, surinkusios maksimaliai reitingo taškų, pavyzdžiui, pirmojo arba antrojo numerio pasaulyje – žiūrint, kiek taškų turi. O jeigu tu reitingo turnyruose nedalyvauji ir neturi sukaupęs taškų, tai, liaudiškai sakant, potencialiai ant meškos užlipsi“, – kuo svarbūs reitingo taškai, dėsto treneris.

Olimpinius kelialapius šiemet vyksiančiame pasaulio čempionate iškovos 1–5 vietas užėmusios sportininkės. Po to juos iškovoti bus galima dar trijuose olimpinės atrankos turnyruose, kurie vyks jau olimpiniais 2020-aisiais. Juose bus būtina užimti pirmą arba antrą vietą.

„Atrankos sąlygos žiaurios, bet taip yra. Be to, reikia turėti omenyje, kad sportininkės iš neolimpinių svorio kategorijų sueina į olimpines. Taigi iš dviejų svorio kategorijų susikoncentruojama į vieną olimpinę“, – atkreipia dėmesį A.Kaselis.

Šių metų pasaulio čempionatas rudenį vyks Kazachstano sostinėje Nursultane. Kur bus olimpiniai atrankos turnyrai, kol kas dar neaišku. Paskutinis bus rengiamas likus mėnesiui ar porai iki žaidynių. Tad, pasak A.Kaselio, jeigu jame reikėtų dalyvauti, pasiruošimo žaidynėms planas būtų labai iškraipytas: „Lyg turi į olimpines žaidynes susitelkti, bet dar kelialapį privalai laimėti. Sudėtinga. Yra ką veikti.“  

Europos čempionatas lenktynėse dėl olimpinių kelialapių nieko nelemia. Šių metų pirmenybėse, kurios balandį vyko Rumunijoje, buvo dalijami kelialapiai į Europos žaidynes Minske. „Mūsų didžiausi tikslai – pasaulio čempionate, o Europos čempionate merginos pateko į penketukus ir iškovojo tris kelialapius į Europos žaidynes“, –  dėsto treneris. Norint dalyvauti Europos žaidynėse, priklausomai nuo svorio kategorijos čempionate reikėjo patekti tarp 13 ar 14 stipriausiųjų.

Jaučiasi patogiai

Tarptautinė imtynių federacija po Rio olimpinių žaidynių dar kartą peržiūrėjo svorio kategorijas, nes, pasak A.Kaselio, po kiekvienų žaidynių įvyksta svorio kategorijų korekcijos, kartais kilogramas pridedamas, kartais atimamas.

Tad šiandien D.Domikaitytė priklauso svorio kategorijos iki 68 kg, G.Blekaitytė-Dargė – iki 62 kg atstovėms.

„Su Danute prieš porą metų eksperimentavome – ir sumažinti, ir padidinti svorio kategorijas bandėme, bet šiandien jos 68 kg svorio kategorija yra olimpinė ir ji čia labai patogiai jaučiasi. Be to, nematome priešininkių, kurių ji negalėtų nugalėti. Danutė laimi ir prieš pasaulio čempiones, ir prieš Europos. Tai toks žmogus, kurio ir pagal metus, ir pagal stažą tikimybės didžiausios“, – rinktinės lyderės galimybes vertina treneris.

Kelias duobėtas

Nors ketverių metų olimpinis ciklas dar nebaigtas, jau nueitas kelias, pasak A.Kaselio, buvo pakankamai duobėtas. „Buvo negalavimų, pasaulio čempionatuose pasirodėme silpnai. Iš praėjusių metų UWW turnyrų grįždavome jau ir su medaliu – kalbu apie mūsų lyderę, o pasaulio čempionate dėl tam tikrų medicininių ir asmeninių priežasčių sportinė forma jau buvo prasta. Nenumatyti dalykai. Paskui tenka bandyti grįžti į formą ir kovoti iš naujo. Bet didelio meistriškumo kelias lygus nebūna, kad ir kokią sporto šaką paimtum“, – sako treneris.

D.Domikaitytė per šį olimpinį cikle galutinai atsisveikino su jaunimo amžiaus grupe ir perėjo į suaugusiųjų sportą. Perėjimas nebuvo lengvas, nors su tomis sportininkėmis, su kuriomis susitiko suaugusiųjų varžybose, lietuvė ne kartą kovojo dar būdama jaunimo amžiaus – treneriai ją tam ruošė.

„Bet visos nori laimėti. Aš irgi. Visos kovoja. Toks sportas“, – nedaugžodžiauja imtynininkė. Ji prisipažįsta, kad kartais po alinančių treniruočių, o kai kada ir po varžybų treneriams tenka jai šluostyti ašaras.

„Treneriai – tiek Aivaras Kaselis, tiek Andrius Stočkus man kaip tėvai, mamos, broliai. Į Šiaulius atvykau 2009-aisiais, jie mane dažniau matydavo nei tikroji mano šeima. Jie yra visko matę, viską žino, pažįsta mane. Galiu jiems bet ką pasakyti, nes jie visada bus šalia. Jie man kaip šeimos nariai“, – atvirauja sportininkė.

Elitą čiupinėja Švedijoje

Jau dveji metai, kai Lietuvos moterų imtynių rinktinė važiuoja į Švedijoje vykstantį „Klippan Lady Open“ turnyrą. Tuo metu visada rengiama ir tarptautinė stovykla.

Kuo ypatingas šis turnyras? Ogi tuo, kad į jį susirenka moterų imtynių elitas. „Švedijoje mes galime pačiupinėti kanadietes ir japones, kurios yra mūsų sporto šakos lyderės. Jos mažai kur važiuoja, mažai rodosi, bet yra keletas turnyrų, į kuriuos atvyksta būtent pirmieji jų numeriai. Šiose šalyse yra daug pajėgių sportininkių, tad kuri dalyvaus čempionate, nuspėti sunku. Jos labai konkuruoja tarpusavyje. O Švedijoje mes jas visada randame. Dėl to ir važiuojame“, – paaiškina A.Kaselis.

O stovykla paremta kovų praktika. „Tai jėgų išbandymas su visu pasauliu. Sportininkės susigrumia iš esmės su visomis savo svorio kategorijos partnerėmis po keletą kartų. Pamatai klaidas, kur dar reikia padirbėti, kur atsiliekame, pamatai, kur lenkiame“, – apie naujas patirtis pasakojo treneris.

„Stovykla daug duoda, nes susirenka pasaulio elitas ir gauni progą pasitikrinti jėgas su sportininkėmis, kurios yra iškovojusios titulų, kurios jau olimpiadoje yra laimėjusios medalių“, – treneriui antrina D.Domikaitytė.

Beje, japonai pareiškė ketiną Tokijo žaidynėse nuo imtynių kilimo susišluoti visus apdovanojimus. „Japonės – vienos imtynių pasaulio elitinių sportininkių, tai olimpinių ir pasaulio čempionatų prizininkės“, – sako Danutė.

O treneris priduria, kad be reikalo japonai žodžiais nesimėto: „Jau nuo 2004-ųjų visose amžiaus grupėse japonės yra tarp lyderių. Kažkur turnyruose ir esame išlošę keletą kovų prieš jas, bet čempionatuose joms pavyksta pasiekti maksimalią formą. Tikrai rimtos priešininkės. Bet, manau, ir jas įmanoma įveikti. Taip, jos yra pasakiusios, kad namie nugalės, bet JAV moterų rinktinė irgi žada nugalėti. Toks buvo Amerikos imtynių federacijos pareiškimas. Manau, ir mes pabandysime įsiterpti į tas kovas“, – nusišypso treneris A.Kaselis.

Ritualas

Ruošdamasi svarbiausioms kovoms D.Domikaitytė prakaitą lieja ne tik ant imtynių kilimo. Neatskiriama jos treniruočių dalis – psichologinis pasiruošimas. Treneris A.Stočkus veda paskaitas, su juo sportininkės gali pasikonsultuoti ir asmeniškai. „Tai neatsiejama treniruočių dalis, nes turi ugdyti save ir iš vidaus. Psichologinis nusiteikimas, pratimai prieš kovą, ką daryti, kad nusiramintum – tai labai svarbu. Gali būti techniškai fiziškai gerai pasiruošusi, bet jeigu jaudulys bus didesni už tavo pasiruošimą, rezultatas bus nulinis“, – įsitikinusi imtynininkė.

Būna, kad treneriai padeda nusiteikti kovai, būna, kad prieš kovą jai norisi pabūti vienai: „Žinot, mes moterys – pagal nuotaiką. Kartais reikia vienai pabūti. Tada pati sau stengiuosi priminti, kas buvo treniruočių metu.“

Beje, prieš kovą Danutė turi savo ritualą. Triko ji visada pasikabina ant pakabos, imtynių batai būna padėti tam tikroje vietoje, kad ji juos matytų. Prieš varžybas ji palenda po šaltu dušu.

Kiti metai D.Domikaitytei svarbūs ne tik dėl olimpinių žaidynių, į kurias bandys patekti. Kitąmet Šiaulių universiteto kūno kultūros magistrantė sieks baigti mokslus. „Po sportinės karjeros norėsiu perduoti savo žinias jaunoms sportininkėms“, – prasitaria D.Domikaitytė, artimą ir tolimesnę savo ateitį siejanti su moterų imtynėmis.

Lina Daugėlaitė („Olimpinė panorama”)