Dvidešimt dviejų Paulius Galkinas priminė apie save. Klaipėdietis 2013 metai tapo pasaulio jaunių vicečempionu, tačiau perėjimas į vyresnes amžiaus grupes nebuvo toks sklandus, kaip norėtųsi. Taip, prieš pora metų Paulius pateko tarp 8  geriausių pasaulio jaunimo čempionate, tačiau spėriai augantis svoris ir traumos vis nublokšdavo jaunuolio svajones įsiterpti į pajėgiausių atletų tarpą. Į Kaspijską P.Galkinas vyko, kaip mėgstama sakyti, avansu. Nei federacija, nei treneriai gabiam atletui nekėlė jokių reikalavimų. Į Rusiją Paulius buvo palydėtas standartiniais „kovok garbingai“ bei „semkis patirties“, o jaunuolio vojažu į Europos čempionatą svariausiai rūpinosi Klaipėdos miesto sporto valdžia.

 

Paulius Galkinas
Nežinau tiksliai, bet kiek girdėjau, bičas draugauja su kosmosu ir kitomis nežemiškomis bei nematerialiomis vertybėmis, o, pasak pakankamai uždarą klaipėdietį pažįstančių žmonių, Pauliaus pasaulėžiūrą atspindi elgesys ant imtynių kilimo. „Aš jam pasakiau, finale pramušk rusui Achamatui Tachojevui rankas iš apačios ir pamėgink švystelėti per save, – su šypsena veide penkių metų istoriją prisimena treneris Olegas Antoščenkovas. – Gal jam per sausai papasakojau savo planą, bet Paulius darė viską lyg robotas – kaip ienas sukišo rankas tarp pažastų ir pratampė vargšą rusą keturias minutes. Galiausiai pačiam kvapo atakai nebeliko, pralaimėjo ir liko pasaulyje antras“.

Robotizmas paliko savo pėdsaką ir Kaspijske. Ką ir besakytumėte, toli gražu ne vienam kinkos sudrebėtų, kuomet prieš tave patyrusi Vengrijos imtynių pažiba, olimpinis vicečempionas Tamasas Lorinczas. Su Paulium kiek kitaip. Treneriams pavyko teisingai suprogramuoti Europos čempionato debiutantą aštuntfinalyje ir šis kaip reikiant patampė nervus lygiai dešimčia metų vyresniam varžovui.

Raumeningas vengras, kaip dažnai būna futbole, norėjo greito įvarčio ir nėrė į priekį. Dėsninga, kad teisėjai už lietuvio pasyvumą skyrė jam nuobaudą ir nemalonią misiją – gintis parteryje. Vengro ridenimą Paulius atrėmė sumaniai permetęs kojas. Po šios gynybinės gudrybės Lorinczas atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje ir akimirkai pasijuto stipriai pažemintas. Tuo tarpu ant švieslentė sužibo malonus rezultatas – 2:1. Vengrui akivaizdžiai toks rezultatas nepatiko, tačiau stovėsenoje jis nieko įspūdingo nenuveikė ir nukėlė savo ambicijas į antrą kėlinuką.

Antroje dvikovos dalyje Paulius žinojo, kad patyręs vengras nenurims ir pats pamėgino jungti rankas abipusiame paėmime. Šiame epizode suveikė vengro patirtis, kuris jau labai persilenkusį lietuvį „nukratė“ nuo savęs ir persvėrė rezultatą (2:3). Kiek vėliau teisėjai įžvelgė Pauliaus pasyvumą ir, pridėję T.Lorinczui tašką, užfiksavo galutinį rezultatą (2:4).

Vengras nepateko į finalą ir, tuo pačiu, neatvėrė Pauliui durų į paguodos dėl bronzos turnyrą svoryje iki 77 kilogramų.

Valdas Malinauskas