Šiandien prasideda olimpinių žaidynių graikų-romėnų imtynių turnyras svoryje iki 66 kilogramų. Be abejo, Jūs neapsirikote – realios kovos rytoj ant Cariocos arenoje patiestų kilimų. Bet šiandien prasideda ne ką mažiau reikšmingos užkulisinės kovos. Šiandien devynioliktukas bus pasvertas ir burtų valia suskirstytas varžybų eigos protokole, liaudiškai vadinamuosiuose „raguose“.
Kaip viskas vyksta? Paprastai svėrimui yra skiriamas pusvalandis. Nulipęs nuo svarstyklių atletas bedžia į vieną iš langelių ant monitoriaus ekrano. Kai langelis atsiveria, atletai sužino savo numerį, o kompiuterinė sistema „įklijuoja“ atleto pavardę eilės tvarka į varžybų eigos protokolą. Prieš gerą dešimtmetį sportininkai atversdavo ant stalo išdėliotas korteles, o varžybų sekretorius rankiniu būdu įrašydavo pavardes į dokumentus.
Rio de Žaneiro svorio kategorijos iki 66 kilogramų turnyre kovos 19 atletų, todėl didžioji dalis imtynininkų iš karto patenka į aštuntfinalį, o kiti „nelaimėliai“ kankinasi kvalifikaciniame turnyre. Edgaro Venckaičio atveju 8 atletai patenka į viršutinę „ragų“ pusę, o 11 lieka apačioje. Šeši apatiniai didžiausią skaičių ištraukę atletai grumiasi minėtoje kvalifikacijoje ir trys nugalėtojai prisijungia prie į 1/8 finalo patekusio penketuko. Lieka keturios poros viršuje ir keturios apačioje.
Taigi, priklausomai nuo to, kur burtų keliu atsiduria atletai, žaidynių nugalėtojas, vicečempionas bei bronzos medalių laimėtojai gali turėti arba keturias, arba penkias kovas.
Beje, skirtingai nei tenise, pirmuose ratuose pralaimėjęs atletas nekeliauja į viešbutį krautis lagaminų, o, paradoksalu, tampa savo skriaudiko fanu ir linki jam pasiekti finalą. Sėkmės atveju finalininkas suteikia šansą kovoti paguodoje dėl bronzos įveiktiems varžovams.
Įvertinus varžovų pajėgumą, treneriai numato auklėtinių kovos taktiką ir strategiją. Čia praverčia atlikti namų dabai: statistikos įvertinimas, stipriųjų/silpnųjų varžovo pusių analizė, vaizdinės medžiagos peržiūra ir taip toliau. Pro akis neprasprūsta informacija apie patirtas traumas, fizinius ypatumus, funkcinį varžovo pasiruošimą. Būtent kokybiška mūsų trenerio štabo įžvalga lėmė Edgaro Venckaičio pergales paskutiniame olimpinės atrankos turnyre Ulan-Batore, kuomet tauragiškis „suvalgė“ Prancūzijai atstovaujantį Artaką Margarianą. Prancūzas, įgijęs ženklią persvarą, akivaizdžiai pasėdo ir tikėjosi atsigauti besigindamas parteryje. Tačiau Edgaras pasirinko darbą stovėsenoje ir galutinai sužlugdė A.Margariano pasitikėjimą savimi. Neabejotinai pergalę lėmė žinios, kad prancūzas nekvėpuoja ir turi problemų su funkciniu pasiruošimu.
Paklaustas apie burtus, Edgaras nesivėlė į kalbas. „Negali būti „norėčiau“ ar „nenorėčiau“ kažkokio varžovo. Kai apie tai pradedi galvoti, smegenyse išsiderina programa. O programa yra viena – išeiti ir kautis. Nedera nevertinti varžovų, puikiai suvokiu, kad autsaideriais įvardinti atletai neturi ko prarasti ir plėšysis iš paskutiniųjų. Kaip bebūtų, visi čia yra „išrinktieji“, nes praėjo pragarišką atrankos į Rio ciklą“, – telefonu kalbėjo Edgaras Venckaitis.
Valdas Malinauskas