Kuomet ant imtynių kilimo pasirodė Mantas Knystautas (iki 130 kg, 17 dalyvių) ir vengras Michaly Deak-Bardosas, tapo akivaizdu, kad klaipėdiečiui teks kovoti ne tik su patirtimi, bet ir su varžovo svoriu. Plika akimi matėsi, kad vengras mažiausiai 15 kilogramų sunkesnis.
Vengras pirmą kartą tapo pasaulio vicečempionu 1997 metais. Mantui tuomet tebuvo treji. Per du dešimtmečius pasaulio imtynių elite išsilaikęs vengras savo patirtį pritaikė ir aštuntfinalio kovoje su M.Knystautu. „Mantas į vengrą atsimušdavo lyg į kalną. Deak Bardosas nepadarė nei vieno judesio atgal. Varžovas ir jo treneriai žinojo savo silpniausią vietą – kovą parteryje. Pirmame aukšte jis pats nieko nedaro ir tuo pačiu yra pakankamai lengvas grobis varžovui. Mantas tikrai vengrui atliktų ridenimą, bet M.Deak-Bardosas buvo pasiruošęs ir tam nesuteikė jokios progos, – dvikovą analizavo treneris Olegas Antoščenkovas. – Įgijęs vieno taško pranašumą, vengras daug negudravo ir nesidraskė, kartas nuo karto ramiai pramušdavo dešinę rankytę ir ilsėjosi. Patirtis. Varžovui net nebuvo už ką duoti įspėjimą.“
Nei Mantas, nei jo varžovas neatliko nei vieno techninio veiksmo. Lietuvį paskandino teisėjo įspėjimas pirmame kėlinuke, po kurio M. Deakui-Bardosui buvo skirtas vienas taškas.