Treneris V.Nagovicinas: „Imtynių turnyrai praskaidrina man mielo miestelio gyvenimą“

Visagine vykusiame tarptautiniame miesto graikų-romėnų imtynių turnyre šeimininkai nebuvo svetingi. Tradicinėse, jau 21 kartą surengtose „Visagino taurės“ varžybose, net septynis aukso apdovanojimus iškovojo vietos sportininkai.

Šio renginio tėvu pakrikštytas Vitalijus Nagovicinas apgailestauja, kad šiemet į varžybas atvyko tik „braliukai“ iš Latvijos. „Buvo laikai, kai į Visaginą suvažiuodavo arti 300 sportininkų. Į Lietuvą nepasidrovėdavo ir atvykdavo atletai iš tokių tolimų valstybių kaip Uzbekistanas ir Tadžikistanas. Dabar sportiniame kalendoriuje varžybų perteklius, datos dažnai sutampa su kitų šalių rengiamais turnyrais, todėl ne visada pavyksta pasikviesti svečių iš užsienio, – pasakojo virš trisdešimties metų iš tolimojo Sibiro atvykęs ir Lietuvoje šaknis įleidęs patyręs specialistas. – Kodėl organizuoju šias varžybas? Kai 1984 metų gruodį atvažiavau iš Irkutsko srityje esančio Angarsko, imtynių salėje radau triūsiančius trenerius Aleksandrą Lukičiovą ir Valerijų Pugačiovą. Ir vienas, ir kitas jau ruošėsi kelti sparnus iš tuometinio Sniečkaus, todėl perėmiau jų ūkį ir kibau į darbą. Treniravau vaikus ir pats dalyvavau šalyje vykusiose varžybose. Lietuvos čempionatuose teko galynėtis su stipriais varžovais Sauliumi Liaugminu, Aleksejumi Miačinu, Vidmantu Žibučiu ir Giedriumi Dambrausku. Jie buvo mano pagrindiniai konkurentai, bet porą kartų ir man nusišypsojo sėkmė – 1999 ir 2000 metais laimėjau šalies čempionatus. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, atgaivinau savo pirmtakų tradicijas ir pradėjau rengti imtynių turnyrus. Pirmais metais juos vadinome „Naujametiniais“. Mano pastangas pastebėjo Visagino savivaldybė, kuri parūpindavo prizus nugalėtojams ir kitiems varžybų dalyviams. Jau kiek vėliau prigijo naujas varžybų pavadinimas – „Visagino taurės“ turnyras. Tokia trumpa turnyro istorija. Daug kartų dėl lėšų stygiaus norėjau numoti ranka, bet suvokiau, kad imtynės jau negrįžtamai mane prarijo, taigi turnyrai tapo neatsiejama mano gyvenimo dalis, todėl ir dovanoju šią šventę tiek dalyviams, tiek pats sau. Žinoma, vienas, be pagalbininkų nieko nenuveikčiau, todėl nuoširdžiai dėkoju kiekvienam, kad ir patarimais bei moraliniu palaikymu prisidėjusio prie imtynių turnyro organizavimo. Gal esu per daug pasitikintis, bet man atrodo, kad turnyras praskaidrina šio mažo ir man mielo miestelio gyvenimą. Jei taip, tai, manau, kad tikslas pasiektas“.

Visagine imtynėms reklamos nereikia. Mažame mietelyje tėvai vienas per kitą susižino apie imtynių trenerių tandemą – jau kuris laikas 56 metų specialistui talkina sūnus Jurijus. Jie kiekvieną darbo dieną praveda pratybas 60-čiai vaikų. “Įprastai rytą pradedame mankšta ir krosu. Šeštą valandą su auklėtiniais bėgame 2-4 kilometrus. Iš būrio mokinių keturi sportininkai – Dmitrijus Parechelašvilis, Miroslavas Mitiunas, Jevgenijus Sinica ir Sergejus Kolodinas –  nei karto nepraleido rytinės treniruotės. Todėl nenuostabu, kad pastarieji trys lengvai laimėjo Visagino turnyro „auksą“, – auklėtiniais džiaugėsi treneris. – Neabejoju, kad D.Parechelašvilis taip pat sublizgėtų gimtajame mieste, bet jis šiuo metu išvykęs į varžybas ir treniruočių stovyklą Ukrainoje“.

Paprašytas apžvelgti savo turnyro rezultatus, V.Nagovicinas pagyrų negailėjo jauniausiai Venckaičių imtynių dinastijos atžalai Mindaugui Venckaičiui. „Tauragiškis labai protingai kovojo, nedarė bereikalingų judesių, – vertino treneris. –  Taip pat atkreipiau dėmesį į kietai kovojantį                                      vilnietį Julių Bagdoną. Na, kaip ir tikėjausi, nenuvylė maniškiai S.Kolodinas ir M.Mitiunas. Pirmasis ant imtynių kilimo labai solidus ir brandus, antrasis, tiesiog, visus nustelbė kovingumu“.

Turnyre Visagine kovojo 4 Latvijos ir 9 Lietuvos komandos, viso 130 imtynininkų.

Valdas Malinauskas

www.imtynes.lt

Turnyro nugalėtojais svorio kategorijose tapo:

Gimę 2005-2006 metais

Gimę 2002-2004 metais

Gimę 2000-2001 metais

Gimę 1998-1999 metais

Gimę 1997 metais ir jaunesni