Metų pradžia imtynių pasauliui nieko blogo nežadėjo. Europoje vyko suplanuoti tarptautiniai renginiai ir pasiruošimas kovo mėnesį vyksiančiam Senojo žemyno čempionatui Tbilisyje. Viskas rutuliavosi kaip kasmet – tingiai, monotoniškai, bet užtikrintai. Iki nelemto pirmadienio. Būtent pirmadienį, vasario 11 dieną virš imtynių pasaulio driokstelėjo griaustinis. Lozanoje posėdžiavęs Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) vykdomasis komitetas  slaptu balsavimu nusprendė imtynių sportą pastūmėti į šalį ir siūlyti išbraukti iš 2020 metų žaidynių programos. Tiesa, paliko adatos skylutės dydžio šansą ir įmetė į taip vadinamą kandidatų krepšelį kartu su beisbolu ir mažuoju beisbolu (softbolu), karatė, sieniniu (skvošu), riedučių sportu, sportiniu laipiojimu, jėgos aitvarų sportu ir ušu.

Kurią sporto šaką bus siūloma įtraukti į olimpines žaidynes, turėjo nuspręsti TOK vykdomasis komitetas, susirinkęs į posėdį Sankt Peterburge (Rusija) gegužę.

Argumentai – įvairūs

Kas įvyko Lozanoje? Kodėl būtent imtynės, o ne aiškiu autsaideriu laikyta šiuolaikinė penkiakovė? Šie ir kiti klausimai kaitino imtynių mėgėjų vaizduotę.

Užkietėję optimistai kibo į istorijos knygas bei žinynus, pirštais durstė eilutes, kuriose mirgėjo pasididžiavimo verti faktai: 3000 metų iki Kristaus gimimo rasti imtynininkus ir imtynių kovas vaizduojantys piešiniai; 704 metais prieš mūsų erą imtynės įtraukiamos į Antikinių olimpinių žaidynių programą; imtynės minimos nemirtingoje Homero „Iliadoje“; 1511 metais Žemojoje Bavarijoje  nuosavoje tipografijoje Hansas Varmas išspausdino pirmą knygą sporto tematika „Imtynės“; tais pačiais gūdžiais viduramžiais dienos šviesą išvydo vokiečių menininko Albrechto Diurerio rankraštis su 120 piešinių, vaizduojančių imtynių veiksmus;  baronas Pierre de Coubertinas imtynes kartu su kitomis aštuoniomis sporto šakomis pavadina “Fundamentaliu sportu” ir siūlo įtraukti į 1896 metų modernių olimpinių žaidynių programą ir taip toliau. Optimistams sunku patikėti, kad  pasikėsinta į sportą, kuris vienija 177 federacijas šešiuose kontinentuose. Jiems neaišku, kodėl trikdoma ramybė federacijos, deklaruojančios, kad į Londono olimpines žaidynes atranką praėjo 71 valstybės atletai, o medalius išsidalino 29 šalių imtynininkai.

Optimistams buvo nesuvokiama, kaip galima išjudinti imtynių sistemą JAV, kur imtynės ne vieną dešimtmetį įtrauktos į koledžų programas, lygiomis teisėmis su krepšiniu. Optimistai nesuprato, kaip galima atimti imtynes iš turkų, iraniečių, Vidurio Azijos šalių ir Kaukazo regiono gyventojų, kuriems šis sportas yra jų gyvenimo būdas ir galimybė išbristi iš skurdo.

Tuo tarpu pesimistai nelinkę tikėti skaičių magija. Jie mėgina pasikliauti logika ir vertina imtynes susiklosčiusių aplinkybių ir kitų sporto šakų kontekste. Visų pirma jie klausia, ar realu, kad tie 15 IOC Vykdomojo komiteto narių pakeistų nuomonę ir imtynes grąžintų į Olimpiadą? Tokiu atveju, jie pripažintų klaidą, na, nebent jie įžvalgūs, siekė kažkokių tikslų ir veikė, kaip mėgstama sakyti, bendru susitarimu. O tai mažai tikėtina.

Lyginant su kitomis sporto šakomis, pesimistai visų pirma piktinasi, kad imtynių varžybų be gido neįmanoma žiūrėti. Juos erzina painiava techninių veiksmų vertinime, jiems sunku perprasti taškų skaičiavimo subtilybes, daugiapakopes standartines situacijas ir, pasak jų, kuomet jau pradeda įsikirsti, varžybos baigiasi. Jie visuomet primins boksą ir palydės fraze, kad čia viskas aišku – gavai į dūda, taškas. Arba dziudo. Numeti, stovėsena, įvertinimas.

Nepatinka pesimistams, ir jie teisūs, imtynių matomumas. Maigyk nemaigęs TV pultą, bet imtynių transliacijos nerasi. Ekrane „sportininkai“ alubaryje laidys strėlytes, valandomis mušinės šarus ant žaliu poliesteriniu audeklu aptraukto stalo, bet, imtynės ten vietos neranda.

 

Bendruomenė veikia išvien

Reikia pripažinti, kad po TOK skelto antausio imtynių bendruomenė nepalūžo. Atvirkščiai, dar labiau susivienijo. Storas sprandas ir kiek kitokios ausys visuomet būdavo imtynininkų vizitinė kortelė, atverianti duris tiek į biznio pasaulį, tiek į politines aukštumas. Jie, imtynininkai puikiai išnaudojo kovose ant imtynių kilimo sukauptą patirtį ir pradėjo solidariai veikti.

Taigi, vasario 11 dienos TOK vykdomojo komiteto balsavimo rezultatai reikalavo greitų sprendimų. Pirmas žingsnis – ilgamečio FILA prezidento šveicaro Raphaelo Martinečio išeliminavimas iš žaidimo, kuris vadinasi „Būti ar nebūti Olimpiadoje“.

Jau po kelių dienų serbas Nenadas Lalovičius renkamas laikinai einančiu FILA prezidento pareigas. Didžiosiose valstybėse įsteigiami imtynių išsaugojimo olimpinėje programoje komitetai – JAV CPOW (The Committee for the Preservation of Olympic Wrestling), Rusijoje “Išsaugosime imtynes. Tęsinys netrukus”, Vokietijoje “Ringen um Olympia”. Japonijoje ir Vokietijoje surenkamos daugiatūkstantinės peticijos, kurios išsiunčiamos į IOC būstinę Lozanoje.  Be to, Japonija ir Turkija, kaip 2020 žaidynių kandidatės, neįsivaizduoja renginio be jiems aukso kiaušinius nešančios sporto šakos.

Storasprandžiai lobistai pradeda veikti ir išjudina įtakingiausius politinius veikėjus. JAV senatorius Sherodas Brawnas ir Rusijos prezidentas V.Putinas ir Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schäuble viešai pareiškė, kad įvyko nesusipratimas ir jie visokeriopai palaikys kampaniją už imtynių išsaugojimą. Septyni JAV kongresmenai Johnas Boehneris, Ericas Cantora, Kevinas McCarthy, Jimas Jordanas, Davidas Loebsackas, Timothy Walzas ir Steve Kingas siunčia imtynes palaikantį laišką TOK prezidentui  Jacques Rogge.

Netrukus savo žodį imtynių palaikymui taria Nacionalinių olimpinių komitetų asociacijos (ANOC)  bosas šeichas Ahmadas Al Fahadas Al Sabahas iš Kuveito.

 

Imtynės sutaikė priešus

Didžiulio rezonanso susilaukė pasaulio taurės varžybos Irane. Teherano Azadi Sport Arena salėje tuometinis Irano prezidentas Ahmadinejadas plačiausiai šypsodamasis spaudė rankas JAV laisvųjų imtynių rinktinės atletams, o JAV imtynių federacijos direktorius Richas Benderis glėbesčiavosi su kolegomis iš Irano. Šių dviejų valstybių atstovų susitikimus fiksavo įtakingiausių agentūrų fotografai ir operatoriai.

Jau tuomet spauda prabilo, jog imtynės, kad ir trumpam, suartino du mirtinus priešus. „To, ko nesugeba diplomatai, daro imtynės“, – rašė New York times.

Tačiau tai buvo tik didelio proceso pradžia. FILA suprato, kad palaikymo mažai, būtina kažką keisti ir 18 gegužės sušaukia neeilinį kongresą Maskvoje. Laikinai ėjęs prezidento pareigas N. Lalovičius išrenkamas FILA prezidentu ir nubrėžiamos naujos veiklos gairės.

Pirmiausia užlopomas R.Martinečio apsileidimas ir pasirašoma sutartis su Europos olimpiniu komitetu  (EOC) dėl imtynių įtraukimo į 2015 metų Europos žaidynių programą.

Kitas sunkus etapas – pasiruošimas imtynių prezentacijai TOK vykdomojo komiteto posėdyje Sankt Peterburge, to paties komiteto, kuris vos prieš tris mėnesius įkalė pleištą tarp imtynių ir Žaidynių.

Į Sankt Peterburgą imtynės atvažiavo naujame įpakavime. Tai buvo ne kosmetinis remontas, o smarkiai suniokoto namo rekonstrukcija. Komitetui buvo pristatytos neatpažįstamai pasikeitusios taisyklės, kuriose beveik neliko vietos atsitiktinumams ir dviprasmiškam traktavimui. IOC funkcionieriai susipažino su pasikeitusia FILA valdymo struktūra, strateginiais planais, tarp kurių išskirtinis dėmesys rodomas moterų įtraukimui į FILA valdymo organus bei tolygiam medalių komplektų paskirstymui tarp trijų olimpinių sporto šakų – graikų-romėnų, laisvųjų ir moterų imtynių.

TOK Vykdomasis komitetas imtynininkus įvertino teigiamai jau po pirmo balsavimo, o vėliau prie imtynių sporto prisijungė dar du laimingieji – beisbolas ir sieninis (skvošas).

 

Lems ir TOK vadovo rinkimai

Dabar jų likimas TOK generalinės asamblėjos, kuri vyks rugsėjo 7-8 dienomis, rankose.

Kartu su lemtingu imtynėms sprendimu, bus renkamas naujas TOK vadovas. Neabejojama, kad šių rinkimų baigtis  nulems vienos šių sporto šakų likimą.

Į prezidento kėdę pretenduoja šeši kandidatai: Richardas Carrionas iš Puerto Riko, šveicaras Denis Oswaldas,  legendinis šuolininkas su kartimi ukrainietis Sergejus Bubka, Ng Ser Miangas iš Singapūro, Ching Kuo Wu iš Taivano ir vokietis Thomas Bachas. Sunku vertinti jų simpatijas imtynėms, tačiau po kai kurių kandidatų pasisakymų viešojoje erdvėje, galima daryti kai kurias išvadas.

Įtakingiausio olimpinių reikalų portalo  aroundtherings.com apklausos duomenimis mažiausių šansų TOK vadovu turi Tarptautinės bokso federacijos prezidentas Ching Kuo Wu, todėl taivanietį paliekime nuošalyje.

Bankininkas Richardas Carrionas pastarąsias dvi tris savaites po Rusijoje priimtų įstatymų, draudžiančių homoseksualizmo propagandą, įnikęs į gėjų problemas. Kokių nors pasisakymų, juolab teigiamų pasisakymų, imtynių atžvilgiu neteko aptikti. Išvadas su tokia skurdžia informacija sudėtinga daryti, tačiau manoma, tai ne pati palankiausia figūra imtynėms.

Po vasario 11 dienos TOK vykdomojo komiteto sprendimo Singapūro olimpinio komiteto prezidentas ir tos šalies imtynių federacijos vadovas raštu kreipėsi į savo tautietį, TOK vykdomojo komiteto narį Ng Ser Miangą, prašydama palaikyti imtynininkų interesus Tarptautinio olimpinio komiteto kuluaruose, tačiau oficialaus, popierinio atsakymo nesulaukė, todėl vėl kirba mintis, jog tai nepalanki imtynių bendruomenei persona.

Denis Oswaldas buvo atvykęs į Maskvą ir telkė šalininkus savo kampanijai. Viename interviu prispaustas prie sienos šveicaras parodė palankumą imtynėms.

Kitas kandidatas, S.Bubka birželio mėnesį duotame interviu išsakė savo poziciją. „Imtynių būklės peržiūra olimpiniame judėjime iš tikrųjų turėjo teigiamų aspektų. Per ypatingai trumpą laiką pavyko pakeisti opiniją į teigiamą pusę ir pasauliui pristatyti geriausius imtynių bruožus. Manau, FILA kartu su TOK ras abiem pusėm naudingų sprendimų“, – kalbėjo legendinis lengvaatlietis.

Vis dėlto, palankiausia figūra imtynėms 59 metų teisininkas Thomas Bachas. Gegužę Sankt Peterburge vokietis tvirtino, kad imtynės padarė viską, kad sugrįžtų atgal į olimpinę šeimą. “Jie (FILA) gavo skaudų pranešimą ir per tris mėnesius pakeitė savo sportą. Deja, kartais dėl drąsių reform tenka patirti tokį spaudimą”, – sakė T.Bachas.

Birželio 5 dieną kandidatas per AP agentūrą išplatino 15 puslapių manifestą, kuriame daug dėmesio skiriama imtynėms. Dokumente dėstoma, kad reikia išlaikyti pusiausvyrą tarp tradicijų ir pažangos. „Olimpinės programos sudėtis yra kaip dėlionė – negalima paprastai kai kurių dėlionės vienetų keisti kitais, nes tokiu atveju bus sunaikintas harmoningas vaizdas“, – rašoma manifeste. Vokietis siūlė neskubėti su naujų disciplinų įtraukimu į OŽ, o pradžiai išbandyti jas, pavyzdžiui, jaunių olimpinėse žaidynėse. T.Bacho nuomone, toks požiūris yra lankstesnis.

Iki lemiamo sprendimo vos kelios dienos. Telieka tikėtis, kad kortos sėkmingai sukris ir mūsų šalies imtynininkai 2020 metais kovos ant olimpinio kilimo. Juolab, kad imtynininkai tvarkingai atliko namų darbus.

Valdas Malinauskas
Olimpinė panorama