Talentingiausiems Lietuvos imtynininkams dėl sporto teko paaukoti vaikystę, bet tai jų nesustabdė
„Nors ir nenorėčiau nieko išskirti iš kitų Lietuvos rinktinės narių, nes jie visi dirba ir stengiasi, bet pripažįstu, kad šiedu – komandos lyderiai“, – apie 16-metį Romą Fridriką ir 15-metį Kristupą Šleivą kalbėjo šalies graikų-romėnų imtynių jaunių rinktinės treneris Olegas Antoščenkovas.
Svorio kategorijoje iki 85 kg besigrumiantis R. Fridrikas ir kur kas lengvesnis (iki 42 kg) K. Šleiva yra laimėję ne vieną užsienio turnyrą.
Balandį R. Fridrikas tapo atvirojo Lenkijos čempionato nugalėtoju ir Vengrijos FILA imtynių turnyro „Grand Prix of City Dorog“ laimėtoju.
K. Šleivai balandį sekėsi mažiau. Lenkijoje vaikinas per pirmąją imtį varžovą įveikė be didelio vargo, tačiau gavo traumą ir treneriai jam neleido tęsti varžybų. Vengrijoje jis pelnė bronzos apdovanojimą.
DERINYS. R. Fridrikas gyvena Visagine. Čia jis treniruojasi ir mokosi. Lietuvos jaunių rinktinės treneris vaikiną mato per varžybas, stovyklas namie ir užsienyje.
„Jis – Vitalijaus Nagovicino auklėtinis. O mano darbas – kviesti jį į Vilnių: į stovyklas, varžybas“, – pasakojo O. Antoščenkovas.
Ir pridūrė: „Tačiau dažnai Romo kviestis negalime. Jis jaunas, svarbiausia – jo mokslai.“
Pats sportininkas tvirtino, kad mokytis jam sekasi neblogai.
„Sportas neturi trukdyti mokslui. Aš net stengiuosi, kad jis padėtų. Kai kur nors važiuoju, pasiimu knygų paskaityti, rašydamas rašinius prisimenu kelionių įspūdžius“, – kalbėjo R. Fridrikas.
„Būtume Romą pasiėmę į Vilnių, bet tėvai iš pradžių nenorėjo jo paleisti, o po to buvo per vėlu – neliko valstybės finansuojamos vietos. Dabar kiek galime, išlaikome iš federacijos pinigų“, – sakė Lietuvos jaunių rinktinės strategas.
Tačiau prieš imtynes R. Fridriko tėvai nėra nusiteikę. Anaiptol. Vaikinas prisipažino, kad imtis jį paragino tėvas.
„Imtynes lankyti pradėjau nuo pirmos klasės. Daug vaikinų iš mano kiemo lankė šią sporto šaką. Man tėvas taip pat pasiūlė pabandyti. Visagine buvo stiprus baidarių, imtynių sportas. Dar akrobatika. Patarė vis dėlto eiti į imtynes. Jam jos buvo labiau prie širdies, be to, tėtis kažkada taip pat lankė imtynes“, – pasakojo visaginietis.
Sportininkas pripažino, kad nėra lengva treniruotis su dviem treneriais, kuriuos skiria per pusantro šimto kilometrų.
„Važinėti iš Visagino į Vilnių sunku, bet randam būdų nuolat tobulėti. Abu treneriai bendrauja, aptaria mano klaidas, pliusus, minusus“, – teigė 16-metis.
Anot vaikino, jo geriausios savybės – didesnė nei bendraamžių fizinė jėga. Vis dėlto pripažįsta, kad imtynių techniką jam dar reikėtų tobulinti. Ir nemažai.
„Kiekvienas sportininkas svajoja apie olimpinį auksą“, – atsakė imtynininkas, paklaustas, ar turi kokių nors svajonių.
SUAUGĘS. Metais už Romą jaunesnis Kristupas kilęs iš Panevėžio. Ten gyvena vaikino tėvai. Jis pats jau porą metų sportuoja Vilniuje.
„Jis nuo 13 metų gyvena suaugusiojo gyvenimą. Vaikinas neturi tiek laisvo laiko, kiek kiti vaikai. Visada užsiėmęs – treniruotės, stovyklos, kelionės“, – apie savo auklėtinį pasakojo O. Antoščenkovas.
Anot trenerio, K. Šleivos tėvas pats domisi imtynėmis.
„Kristupo tėvas gyvena imtynėmis. Nors pats tuo neužsiima. Apie imtynes jis tikrai daug žino“, – tvirtino Lietuvos jaunių rinktinės strategas.
K. Šleiva gyvena Lietuvos olimpinio sporto centro bendrabutyje. Mokosi šalia esančioje mokykloje, joje ir treniruojasi.
„Taip, priprasti buvo sunku. Pačiam atrodė, kad esu toks mažas, ir gyventi kitame mieste… Bet kai pripranti, supranti, kad visa tai – nieko baisaus“, – kalbėjo Kristupas.
Paklaustas, ar nesunku tokiam jaunam gyventi be tėvų, vaikinas atsakė: „Visada atrodo, kad norisi nuo tėvų greičiau pabėgti, bet vėliau pasiilgsti jų…“
Imtynes Kristupas pradėjo lankyti 2007-aisiais.
„Mokiausi trečioje klasėje. Į mokyklą atėjo treneris ir pakvietė lankyti imtynes“, – paprastą sportinės karjeros pradžios istoriją išdėstė K. Šleiva.
Kaip ir R. Fridrikas, jis per dieną treniruojasi du kartus.
VILTYS. „Jie abu labai užsispyrę ir nori laimėti Europos arba pasaulio čempionato medalį. Europos imtynių lygis tikrai aukštas, o šie berniukai turi bene didžiausias galimybes pasiekti tokius tikslus. Aišku, nutikti gali visko. Sporte labai daug lemia ir psichologija. Bet kai matau jų pasirengimą, matau, kaip atrodo, palyginti su bendraamžiais, tai, nenorėdamas menkinti kitų, pripažįstu, kad šiedu yra stipriausi“, – gyrė jaunuosius talentus O. Antoščenkovas.
Treneris tiki ne tik dviem savo rinktinės lyderiais. Mano, kad ir be jų yra talentingų jaunuolių, galinčių daug pasiekti graikų-romėnų imtynių srityje.
„Esu įsitikinęs, kad iki vasaros mes turėsime ir dar daugiau kandidatų medaliams iškovoti“, – kalbėjo specialistas.
Nors imtynės – individuali sporto šaka, O. Antoščenkovas nori savo auklėtiniams įskiepyti ir komandinės dvasios.
„Nors atrodo, kad mūsų sporto šakoje kiekvienas kovoja už save, bet mes esame komanda. Ir jei kuris nors jos narys iškovos medalį, tai reikš, kad visa komanda jį iškovojo“, – tokia filosofija vadovaujasi Lietuvos jaunių rinktinės strategas.
K. Šleiva imtynių treniruotes lanko nuo trečios klasės.
R. Fridrikas treniruojasi ir Visagine, ir Vilniuje.
Romas Fridrikas
Gimė 1995 07 27
Gyvena Visagine
Treneris – Vitalijus Nagovicinas
Olegas Antoščenkovas apie Romą: „Romas Fridrikas – vienas darbščiausių mūsų berniukų. Atsakingas. Romas – žmogus, visiškai atsidavęs imtynėms. Suprantama, tai jo trenerio Vitalijaus Nagovicino įtaka. Romo pirma dienos treniruotė – šeštą valandą ryto prieš pamokas, o po mokyklos jis eina į vakarinę treniruotę. Visagine jam nėra vertų varžovų, todėl jis rezultato siekia tik savo ir trenerio pastangomis.“
Kristupas Šleiva
Gimė 1996 07 05
Gyvena Vilniuje
Treneris – Olegas Antoščenkovas, Vladimiras Audickas.
Olegas Antoščenkovas apie Kristupą: „Kristupas irgi labai drausmingas. Aišku, jie labai skirtingi. Kristupas atrodo kaip geras, švelnaus veido vaikas, bet viduje yra labai sportiškai piktas. Manau, jei viskas bus gerai su sveikata – nebus rimtų traumų, jis startuos Rio de Žaneiro olimpiadoje.“
Ingvaras Butautas
„Sportas”