Bandymas eksperimentuoti atletų sudėtimi Europos graiku romėnų imtynių čempionate baigėsi nesėkmingai. Praėjusiais metais pasaulio pirmenybėse du medalius iškovoję lietuviai šįkart Tamperėje pasibaugusiame senojo žemyno čempionate liko be nieko. Geriausiai iš mūsiškių pasirodęs Vladislavas Lukoševičius užėmė 9 vietą, Svajūnas Adomaitis liko dešimtas.
„Dėl šios nesėkmės didelės tragedijos nedarau. Išskyrus pasaulio vicečempioną Mindaugą Ežerskį (iki 96 kilogramų) ir sunkiavorį Mindaugą Mizgaitį, visi kiti penki mūsų komandos nariai pagal pajėgumą savo svorio kategorijose laikomi antrais ar net trečiais. Norėjosi, kad ir jie pajustų svarbių varžybų skonį, o stipriausieji geriau pasiruoštų pomėnesio Italijoje vyksiančiam atrankiniam turnyrui dėl keturių kelialapių į Olimpiadą”,– sakė kovas Suomijoje stebėjęs Lietuvos imtynių federacijos prezidentas Andrejus Gribojedovas.
Į Suomiją nevažiavo Europos pirmenybių prizininkas Laimutis Adomaitis, pasaulio ir Europos čempionatų medalininkas Valdemaras Venckaitis, vienu perspektyviausių atletų laikomas jo brolis Edgaras, o pasaulio jaunimo pirmenybių prizininkas Aleksandras Kazakevičius kovėsi sunkesnėje nei sau įprastoje svorio kategorijoje.
Nepaisant to, lietuviams nedaug trūko, kad būtų laimėtas medalis ir dar vienas kelialapis į Olimpines žaidynes. Arčiausiai jo buvo V.Lukaševičius (iki 84). Įveikęs du varžovus, vilnietis susitiko su atletu iš Baltarusijos. Pergalė prieš šį atletą V.Lukaševičiui garantavo penktą vietą ir kartu kelialapį į Olimpiadą. Tačiau mūsų atletui pritrūko sėkmės — pralaimėjęs pirmą kėlinį, antrąjame buvo sėkmingai sugriebęs varžovą, tačiau šis sugebėjo ištrūkti.
Sėkmė nusisuko ir nuo sunkiasvorio M.Mizgaičio. Per pirmąjį susitikimą su vėliau vicečempionu tapusiu Rusijos atletu Chasanu Barojevu, vilnietis meisriškai uždengė ruso metimą ir vos nepaguldė priešininko ant menčių. Tačiau pakako lietuviui akimirką uždelsti, ir C.Barojevas ištrūko iš pavojingos padėties, o vėliau taškais įveikė varžovą. Antras M.Mizgaičio susitimas su būsimuoju bronziniu prizinngu turku Atilla Guzeliu buvo dar nervingesnis. Per tris kėlinius nei vienas varžovas neatliko jokio veiksmo ir pergalė turkui atiteko tik dėl palankesnių burtų.
Po labai atkaklių kovų pralaimėjo ir mūsų rinktinės lyderis M.Ežerskis bei A.Kazakevičius. M.Ežerskis neįvertino savo varžovo — praėjusių metų pasaulio jaunimočempiono turko Achmedo Tacyildizo. Pralaimėjęs pirmą kėlinį, mūsiškis susigribo antrame ir po savo firminio veiksmo — metimo per savė apglėbus galvą, išlygino rezultatą. Tačiau per pratęsimą įsivėlė į ginčus su teisėjais, buvo nubaustas dviem baudos balais ir pralaimėjo kovą. Kitoje dvikovoje turkas patyrė traumą, iškrito iš kovos ir tuo pačiu užtvėrė kelią M.Ežerskiui kovoti paguodos turnyre dėl bronzos medalio.
Jau po čempionato viešbučio „Scandic” restorane susirinkę Lietuvos komandos vadovai ir rėmėjai ilgai diskutavo ar nebuvo padaryta klaida stipriausius atletus palikus namuose. Svariausi buvo mūsų komandos vyriausiojo trenerio Grigorijaus Kozovskio argumentai. Prieš aštuonerius metus šis specialistas treniravo Baltarusijos rinktinę, kuri tuomet Europos čempionate laimėjo tris aukso medalius. Tačiau po kelių mėnesių Barselonos olimpiadoje baltarusiai patyrė visišką fiaską.
„Mes turime apsispręsti — ar norime pasiekti pergales Olimpiadoje, ar Europos čempionate. Šiose dviejuose varžybose sėkmingai pasirodyti neįmanoma, imtynininkai negali per kelis mėnesius pasiekti savo sportinės formos viršunę”,– sakė G.Kozovskis.
Tokios pačios nuomonės buvo ir kovas Suomijoje stebėjęs Lietuvos imtynių federacijos garbės prezidentas Rimantas Bagdonas. Atvykęs į Tamperę vilnietis buvo maloniai nustebintas. Formalumus pildė varžybų organizatoriaipastebėjo, kad būtent Tampereje 1965 metais vykusiame pasaulio čempionate R.Bagdonas tapo pasaulio čempionu. Lietuvis iškart gavo specialų ypač svarbaus asmens pakvietimą nemokomai stebėti visas kovas ir maitintis organizatoriu užsakytame restorane.
Suomijoje įnirtingos kovos vyko ne tik ant kilimo. Prieš pat čempionatą Tamperėje susirinkusi Europos imtynių federacija sprendė kam — Turkijai ar Lietuvai suteikti teisę po metų surengti Europos čempionatą. Čia taip pat neapsiteita be diplomatinių gudrybių. Federacijos vadovus agitavęs vienas Turkijos delegacojos vadovų, valdantis bene didžiausią šioje šalyje viešbučių tinklą, nedviprasmiškai užsimindavo, kad į Antaliją atvykus bus galima ne tik stebėti kovas, bet ir smagiai pailsėti.
Neliko skolingi ir lietuviai. Vilniaus kandidatūrą pristatęs žinomas finansininkas Darius Čepauskas argumentuotai išdėstė visus Lietuvos sostinės pranašumus. Po to kalbėję turkai bandė girti Antalijos miestą. Tačiau jiems kalbant ant didžiulio posėdžių salės ekrano pasirodė Vilniaus vaizdai su užrašais — „sveikiname atvykus į Lietuvą”.
Gerardas Kokaitis