Prieš mūšį Atėnuose Lietuvos imtynių stovykloje buvo ramu.
Ramu buvo ir po 120 kilogramų sveriančio Mindaugo Mizgaičio pralaimėtos imties olimpiniam čempionui Rulonui Gardneriui. Tam pačiam fermeriui iš Wyomingo, kuris Sidnėjuje nuvainikavo žmogų – legendą Aleksandrą Kareliną.

Vėliau du pralaimėjimus patyrė ir Svajūnas Adomaitis. Tačiau „Mikiu“ komandos draugų pravardžiuojamas jauniausias olimpiados turnyro dalyvis svorio kategorijoje iki 55 kilogramų užkūrė pirtį patyrusiems varžovams iš Gruzijos ir Turkijos. Tik patirties stoka neleido Svajūnui pademonstruoti tų pergalės salto kaskadų, kurias atletas iš Ridikiškių kaimo atliko po lemtingos pergalės pasaulio čempionate, kai iškovojo kelialapį į Atėnus.

Federacijos vadovai buvo dar pakankamai ramūs, kai užbuksavo M.Mizgaičio puolimas ir Lietuvos sunkiasvoris patyrė antrą nesėkmę kovoje prieš bulgarą Sergejų Mureiką.

Visus apėmė lengva euforijos banga, kai du Mindaugai laimėjo pirmuosius mūšius. M.Mizgaitis efektingai įveikė Lenkijos čempioną Mareką Mikulskį, o M.Ežerskis per šešias minutes nepaliko jokios vilties rumunui Petru Sudareakui.

Pergalė antroje kovoje prieš menkai žinomą iranietį M.Ežerskiui jau būtų garantavusi vietą tarp šešių stipriausių olimpiados imtynininkų svorio kategorijoje iki 96 kilogramų. Tačiau tuomet, kai šalies imtynių specialistai jau ruošėsi laistytis šampanu, trenkė perkūnas iš giedro dangaus. Nors daugiau kaip keturias minutes Mindaugas tiesiog mindė savo varžovą, pirmaudamas rezultatu 3:1 jis nelauktai padarė klaidą. Patyręs kaunietis savanoriškai suėjo į kryžminę padėtį ir pražiopsojo lemtingą Masoudo Hadelhamazio ataką.

Po šios kovos lietuvių imtynių stovykloje ramybė dingo. Bent jau keturiems metams.

“Tikėjomės geresnių rezultatų, — atslūgus Atėnų karščiams neslėpė jau trečiajai kadencijai perrinktas Lietuvos imtynių federacijos prezidentas Andrejus Gribojedovas. – Jei prieš Atėnus būtų galimybė lažybų punkte spėti imtynių turnyro baigtį, neabejoju, kad nors kiek nutuokiantis šioje sporto šakoje žmogus būtų drąsiai paklojęs nemenką sumą už tai, kad bent vienas Lietuvos atletas bus pirmas grupėje ir pateks į aštuntuką.

Tačiau nevertėtų sumenkinti mūsų sportininkų pasirodymo.

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje į olimpines žaidynes pateko net trys imtynininkai. Ant Atėnų olimpinio kilimo kovojo po dvidešimt geriausių planetos atletų septyniose svorio kategorijose. Tiek pat kelialapių kiek ir lietuviai iškovojo sportininkai iš gilias imtynių tradicijas turinčių valstybių – Armėnijos, Azerbaidžano, Uzbekistano, Rumunijos ir Izraelio. O visos Skandinavijos šalys (išskyrus Švediją) bei kaimynai latviai ir estai kartu paėmus į Atėnus delegavo vos šešis sportininkus. Tiesa, švedai nuėjo kitu keliu – jų rinktinės smogiamoji jėga yra natūralizuoti atletai iš Armėnijos ir Egipto.

Subyrėjus Sovietų Sąjungai daug imtynių specialistų ir sportininkų išsibarstė po visą pasaulį. Aukščiausios kvalifikacijos specialistams duris atvėrė Bulgarijos, Vokietijos, Švedijos, Graikijos, Egipto, Austrijos ir kitų šalių nacionalinės rinktinės.Tai, be jokios abejonės, pakėlė bendrą imtynių lygį pasaulyje. Konkurencija ant imtynių kilimo išaugo, nes akivaizdžiai suvienodėjo techninis, taktinis ir fizinis skirtingų šalių atletų pasirengimas.

Dėl šios priežasties pasaulyje neliko vienos šalies — favoritės. Atėnuose graikų-romėnų imtynių turnyre medalius iškovojo net šešiolikos valstybių atletai. Tarp laimingųjų neatsirado vietos lenkams, Atlantos olimpinėse žaidynėse iškovojusiems net tris aukso, o iš viso — penkis medalius, ukrainiečiams, japonams ar rumunams.

Apmaudu, kad Fortūna šįsyk nusisuko ir nuo Lietuvos atletų. Kai ant kilimo susitinka lygiaverčiai varžovai, sėkmę lemia psichologinis pasiruošimas. Įtampos neatlaikantys atletai neturi jokių šansų užkopti ant nugalėtojų pakylos”.

LIETUVIŲ LAUKIA PLIAŽO IMTYNĖS?

LIF GENERALINIS SEKRETORIUS PAULIUS DAUMANTAS APIE NAUJOVES IMTYNĖSE

Atėnų olimpinių žaidynių metu vyko Tarptautinės imtynių federacijos (FILA) kongresas. Eilinį kartą buvo pakeistos varžybų pravedimo taisyklės. Imtynių federacijos generalinio sekretoriaus Pauliaus Daumanto nuomone, naujovės nepadarė imtynių labiau dinamiškomis, o įnešė sumaišties ir sukūrė daugiau erdvės teisėjų interpretacijoms. Kai kurie veiksmų vertinimai – gana kurioziški. Imtynininkas, pirmas įžengęs į pasyvumo zoną, yra baudžiamas. Galima laukti, jog netrukus ant olimpinio imtynių kilimo debiutuos sumo meistrai, kurie čia jaustųsi kaip žuvys vandeny.

Nepaisant kai kurių nesklandumų, FILA daug dėmesio skiria imtynių populiarinimui. Šiais metais Praia do Forte (Brazilijoja) įvyks pasaulio pliažo imtynių žaidynės. Tokių imtynių taisyklės labai supaprastintos, jos rengiamos ant smėlio. Varžybose dalyvaus tik dviejų – lengvos ir sunkios – svorio kategorijų atletai. Finale kiekvienos svorio kategorijos nugalėtojas kovos dėl absoliutaus čempiono titulo. Tokiu būdu FILA vadovai tikisi užkariauti žiūrovų simpatijas. Moterų imtynių traukinys per Lietuvą pravažiavo nesustodamas. Gal į pliažo imtynių vagoną lietuviams dar pavyks įšokti?

PAŽYMIŲ KNYGELĖ

LIF PREZIDENTO PAŽYMIAI OLIMPIEČIAMS

Mindaugui Ežerskiui (svorio kategorija iki 96 kg) – 4 balai

Tikslaus atsakymo, kodėl Atėnuose neišsipildė visų mūsų lūkesčiai, ko gero neturi ir pats Mindaugas. Manyčiau, kad jį Atėnuose sugniuždė atsakomybės jausmas.

Jau gerą dešimtmetį Lietuvos rinktinės lyderį palydime į oficialiąsias varžybas su viltimi, kad jis sugrįš netuščiomis. Tačiau po viltį teikiančių sidabro medalių 1995 m. pasaulio ir Europos jaunimo čempionatuose, patekom į laukimo jūrą. Vienintelė sėkmės salelė šioje jūroje – 2000 m. Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse iškovota aštunta vieta.

Toks jau mūsų sportas – didelė dalis sėkmės priklauso nuo burtų. Anksčiau labai dažnai jau pogrupio varžybose Mindės priešininkais burtų valia tapdavo olimpiniai, pasaulio bei Europos čempionai ir prizininkai. Prieš keturis metus Sidnėjuje M.Ežerskiui pavyko pirmąsyk peržengti šį savotišką Rubikoną ir, nepaisant nepalankių burtų, įveikti triskart Europos čempioną Sergejų Lištvaną iš Baltarusijos.

Sidnėjuje Mindaugas per žingsnį priartėjo prie olimpo. Tačiau Atėnuose užkopti dar aukščiau M.Ežerskiui jau neužteko parako. Psichologinio parako.

Dabar Mindei — 27-eri. Statistika byloja, kad 80% sunkiasvorių meistriškumo viršūnę pasiekia sulaukę trisdešimties. Tikėkimės, kad ši statistika bus palanki ir jam.

Mindaugui Mizgaičiui (svorio kategorija iki 120 kg) – 4 balai

Mindaugo Mizgaičio skrydis į imtynių elitą nėra atsitiktinis. Šis atletas be galo stiprus ir gerai koordinuotas. Nors buvusio pasaulio jaunimo imtynių čempiono Valentino Mizgaičio sūnus vėlokai pradėjo treniruotis imtynių sekcijoje, tai nesutrukdė Mindaugui pelnyti vieno geriausių pasaulyje metiko reputaciją.

Savo firminius veiksmus M.Mizgaitis geriausiai parodė 2003 m. pasaulio čempionate Prancūzijoje, gniuždydamas vieną varžovą po kito. Kreteile (Creteil) vykusiose varžybose jis pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje iškovojo ketvirtąją vietą ir gavo bilietą į Atėnus.

Jau pirmoje kovoje Atėnuose M.Mizgaičio laukė olimpinis čempionas Rulonas Gardneris. Turim pripažinti, jog patyręs amerikietis šiandien dar yra tiesiog stipresnis už Mindaugą. Kai reikėjo, Amerikos fermeris įjungė penktą pavarą ir, surinkęs saugią taškų persvarą, ramiai laukė finalinės sirenos.

Olimpinis vicečempionas S. Mureika Mindaugui buvo tikrai įkandamas riešutas. Nors atleto iš Bulgarijos šlovės valandos – jau praeityje, imdamasis su M.Mizgaičiu jis puikiai išnaudojo savo pagrindinį kozirį – milžinišką patirtį. Per pratęsimą bulgaras kantriai gynėsi ir galų gale sulaukė pergalės troškusio Mindaugo klaidos.

Be abejo, M.Mizgaičio rezultatams atsiliepė ir sveikatos problemos. Vasarą Mindaugui teko kovoti su įkyriais nugaros skausmais, o prieš pat olimpinį turnyrą jam atsinaujino ir kojos trauma.

Tačiau pagrindinis M.Mizgaičio priešas – tik jis pats. Tik pats Mindaugas gali nugalėti kol kas dar nepamatuotą čempiono jausmą, kuris tūno jo viduje, ir suprasti, jog visas pergales sukuria tik juodas darbas ir geležinė drausmė.

Svajūnui Adomaičiui (svorio kategorija iki 55 kg) – 6 balai

Svajūno dalyvavimas olimpiadoje ne atsitiktinis. Pirmą savo žygdarbį jis atliko pernai, kai per lemiamą pasaulio čempionato imtį įveikė varžybų šeimininką prancūzą, iškovojo devintąją vietą ir gavo kelialapį į Atėnus.

Per metus septyniolikmetis vaikinas ūgtelėjo, o jaunas jo organizmas neišvengiamai brendo. Tačiau milžiniškos valios dėka “Mikis” sugebėjo išlaikyti svorį ties 55 kilogramų riba. Jam net neteko kankinti savęs ir specialiai “deginti” nereikalingų kilogramų prieš varžybas Atėnuose.

Šis užsispyrimas – dar vienas Svajūno žygdarbis.

Žaidynių metu kibų lyg žebenkštis sportininką su nenumaldomu kovos troškimu akyse jau įsidėmėjo garsiausi imtynių specialistai. Po S.Adomaičio kovų su patyrusiais atletais iš Turkijos ir Gruzijos prie lietuvių prieidavo treneriai iš priešininkų stovyklų ir rodydami nykštį reikšdavo susižavėjimą jaunuoju talentu.

PEKINO KARTA

LIF VICEPREZIDENTAS GIEDRIUS DAMBRAUSKAS – APIE PEKINO OLIMPIADĄ

Prieš keturis metus po Lietuvos imtynių čempionato vykusioje spaudos konferencijoje pareiškėme, kad mūsų strateginis planas – jaunų atletų ruošimas Pekino olimpiadai. Vadovaudamiesi šia nuostata, federacijos vadovybė pasitelkė vieną žinomiausių pasaulyje specialistų Grigorijų Kozovskį. Gomelyje gyvenantis treneris yra išugdęs daug planetos ir Europos čempionų – Leonidą Libermaną, Viačeslavą Makarenką, Vladimirą Kopytovą, sūnų Aleksandrą Kozovskį.

Atvykęs į Vilnių treneris kibo į darbą. Netrukus sulaukėme rezultatų. Pernai Rostovo prie Dono „Jaunystės“ sporto rūmuose Europos jaunių čempiono Aleksandro Kazakevičius garbei skambėjo Lietuvos himnas. Sidabro apdovanojimus žemyno jaunių čempionatuose yra iškovoję Edgaras Venckaitis ir Laimutis Adomaitis. „Bronzą“ Lietuvai pelnę Aleksejus Djakonovas, Aleksejus Školinas ir būsimasis olimpietis Svajūnas Adomaitis.

Po finalinės pasaulio jaunimo čempionato kovos savo sidabrinį žiedą į gausią medalių puokštę įmerkė Valdemaras Venckaitis. Pasididžiavimo verta ketvirtoji joniškiečio Valdo Šidlausko vieta Europos čempionate. Galingiausias akordas – Mindaugo Mizgaičio ketvirtoji vieta pasaulio čempionate.

Siekti aukšto lygio meistriškumo padeda treneriai, dirbantys periferijoje. Tikri savo darbo fanatikai Valdas Jasotis, Kęstutis Šėgžda, Vladimiras Audickas, Vitalijus Nagovicinas, Arvydas Krikščiūnas ir kiti kasmet išugdo imtynių perliukų. Geriausieji iš jų patenka į Lietuvos olimpinio sporto centro trenerių Ruslano Vartanovo ir Grigorijaus Kozovskio globą. Gaila, kad turime tik vieną tokį centrą Lietuvoje. Čia išsitenka tik dešimtadalis gabaus jaunimo. Be to, nuskriausti „laisvūnai“, kurie turi tik vieną padoresnę imtynių treniruočių salę Klaipėdoje.

KUR DINGSTA IMTYNIŲ MEISTRAI?

LIETUVOS RINKTINĖS TRENERIS – KONSULTANTAS GRIGORIJUS KOZOVSKIS – APIE LIETUVIŠKAS PROBLEMAS

Kalbėti apie Atėnų rezultatus – ne mano reikalas. Tai specialistų ir sporto vadovų darbas.

Mano užduotis ruošti atletus kitam olimpiniam ciklui – Pekino olimpiadai. Esu tikras, kad ten turi atsirasti vietos ir M.Ežerskiui, ir M. Mizgaičiui.

Labai svarbu, kad pasiruošimas būtų centralizuotas. Geriausi šalies imtynininkai privalo treniruotis kartu. Šiuolaikinėse imtynėse neįmanoma rezultatų pasiekti be gydytojo, masažisto ir psichologo. Suprantu, kad viskas remiasi į finansavimą, tačiau imtynėse stebuklų nebūna. Mano išvardintas personalas plius aukšto lygio treniruočių partneriai ir reguliarios treniruočių stovyklos yra sėkmės garantas.

Prieš Atėnus Lietuvos rinktinė virė savo sultyse. Mes turėjome tik dvi stovyklas, nors jas privalu organizuoti kiekvieną mėnesį. O pajėgūs treniruočių partneriai visai šalia – Rusijoje, Ukrainoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Baltarusijoje. Tik viena smulkmena – jiems reikia mokėti.

Kaimynų pagalbos neprireiktų, jei sugebėtume mokėti už darbą saviems sportininkams. Būtent dėl tos priežasties imtynes per pastaruosius metus paliko 30-40 aukštos klasės atletų. Lietuvos čempionai ir tarptautinių turnyrų nugalėtojai Edgaras Rapsiukevičius, Stanislavas Volotkevičius, Olegas Antoščenkovas, Tomas Šapokas, Jurijus Nagovicinas, Jurijus Bordiukovas, Aleksejus Putiakovas, Renatas Puikis, Artūras Stankevičius ir daug kitų imtynininkų paliko sportą pačiame jėgų žydėjime. Dabar vieni jų sėkmingai tarnauja Prancūzijos svetimšalių legione, kiti darbuojasi Anglijos, Vokietijos ar Ispanijos įmonėse.

Mano skaičiavimu vieno rinktinės nario paruošimas turėtų kainuoti apie 100 000 litų metams. Taigi, iš pirmo žvilgsnio nebrangi sporto šaka reikalauja milžiniškų išlaidų. Tokia banali išvada – finansai yra rezultatų sinonimas.

Nepaisant visų nesklandumų, lietuviai išsikovojo gerą vardą tarptautinėse arenose. Varžovai, prieš varžybas ištraukę burtą su pavarde, prie kurios yra prierašas LTU, laiko, kad sėkmė nuo jų nusisuko.

Valdas Malinauskas